ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

VAKCINA NUO SEZONINIO GRIPO PASIEKĖ GYDYMO ĮSTAIGAS

spalio 19th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui VAKCINA NUO SEZONINIO GRIPO PASIEKĖ GYDYMO ĮSTAIGAS yra išjungti)

Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė


Gripas ir kitos ūminės kvėpavimo takų infekcinės  ligos yra vienos iš dažniausių. Lietuvoje kasmet užregistruojama 400-700 tūkstančių gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų ligų atvejų, nors iš tikrųjų šiomis ligomis serga daugiau žmonių. Kelmės rajone per 2011 m. devynius mėnesius  užregistruoti 3109 ūminių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejai bei 11 gripo atvejų; 2010 m. užregistruoti 2836 ŪVKTI atvejai bei 196 gripo atvejai; 2009 m. užregistruoti 4175 ŪVKTI atvejai ir 555 gripo atvejai.

Daugelis žmonių mano, kad ruduo – ne ruduo, jei nesergama gripu. O tokia klaidinga nuostata susiformavusi todėl, kad šaltu metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus – tokius kaip slogą, čiaudulį, skausmą ryklėje, nedidelius galvos skausmus, truputį pakilusią temperatūrą ir kita – žmonės dažnai vertina kaip gripą. Tikrumoje tai yra ne gripas, o įvairių bakterijų ir virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegiminis susirgimas.

Visai kas kita yra gripas, kuris pasireiškia staiga pakilusia (dažniausia aukšta) temperatūra, šaltkrėčiu, stipriu galvos ir raumenų skausmu, sąnarių maudimu, kartais varginančiu sausu kosuliu. Neretai būna ir pykinimas, nemiga, žmogus gali kliedėti, gali atsirasti net ir kūno traukuliai. Sloga ir kosulys paprastai atsiranda po dviejų ar trijų dienų.

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). (daugiau…)

Ar dar girdime tylą?

spalio 18th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Ar dar girdime tylą? yra išjungti)

Laimis Jonutis

Kelmės visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas

 

Ar dar girdime tylą?

Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia, tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Esant dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Triukšmas gali nulemti miego sutrikimus, nerimą, pablogėjusią atmintį.  Nustatyta, kad triukšmo poveikis priverčia žmogaus organizmą būti nuolatinėje gynybinėje būsenoje – nuo jo mažėja žmogaus imunitetas, pakyla kraujo spaudimas, sutrinka skydliaukės veikla, didėja nervinis išsekimas, silpnėja regėjimas ir klausa. Kaltė dėl ankstyvos senatvės apie 30 proc. priskiriama triukšmui. Esant dideliam triukšmui žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta, išeikvoja daugiau energijos. Keliamas triukšmas blogina higienines darbo sąlygas, mažina darbo našumą.

Visuomenės sveikatos specialistai sunerimę dėl neigiamo triukšmo poveikio mokinių sveikatai  ir elgesiui. Trumpalaikis intensyvus triukšmas greitai sukelia klausos  sutrikimą, o nuolatinis mažesnio intensyvumo triukšmas klausą veikia taip pat neigiamai, tik paslėptai ir lėtai. Triukšmas yra ne vien tik aplinkosaugos problema, bet ir vis didėjanti visuomenės sveikatos grėsmė.

Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d.  sprendimu Nr. T-13 ,, Dėl Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje tyliųjų zonų nustatymo“  nustatytos tyliosios viešosios zonos Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Todėl Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas  Kelmės rajono aplinkos triukšmo prevencijos 2009 – 2013 metų programą, 2011 metų rugsėjo 20 dieną Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje užsakė  aplinkos triukšmo tyrimus. Iš viso buvo stebimi 7 aplinkos triukšmo stebėsenos objektai: Kelmės Aukuro vidurinės mokyklos, Kelmės laidojimų namų (S. Šilingo g. 6), Kelmės bažnyčios, Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, Kelmės ligoninės, Kelmės gyvenamosios zonos (Žemaitės g. 45) ir Tytuvėnų ligoninės teritorijų aplinkos. (daugiau…)

Mūsų vaikų akys

spalio 11th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Mūsų vaikų akys yra išjungti)

Dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikams nustatomas sveikatos sutrikimas būna prastas regėjimas. Neretas išgirsta tokias diagnozes kaip trumparegystė ar toliaregystė.

Toliaregystė – tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus geriau mato toli esančius daiktus, o blogai – esančius arti.

Trumparegystė – tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.

Kodėl moksleivių akys silpsta? Vaikų oftalmologai teigia, jog tam yra daugybė priežasčių: pradedant paveldimumu ir baigiant elementariu stresu. Blogiausia, kad trumparegystė – progresuojanti liga. Ji vystosi tol, kol vaikas auga, t. y. iki 18 ar net 20 metų. Nes akys taip pat auga kartu su visu kūnu.

Pasak oftalmologų, nors berniukai labiau domisi kompiuteriais, jų regėjimas būna šiek tiek geresnis nei mergaičių. Taip yra dėl to, kad berniukai judresni. O judėjimas padeda kraujui geriau cirkuliuoti. Deguonimi praturtintas kraujas geriau maitina akis, taigi ir regėjimas būna geresnis.

Mergaitės daugiau skaito, užsiima rankdarbiais, todėl trumparegystė joms diagnozuojama 5–7 procentais dažniau nei to paties amžiaus berniukams.

Kada tėvams derėtų susirūpinti savo vaikų akimis? Vaikų regėjimą būtina profilaktiškai tikrinti kasmet. Tačiau jei vaikas pradeda skųstis, kad kažkas negerai. Pavyzdžiui, sako, kad:

• negali skaityti (rašyti, piešti), nes vaizdas ima „plaukti“;

• skauda akis ir galvą;

• akys ašaroja, trūkinėja smulkutės kraujagyslės;

• vaiko regėjimas netikėtai nusilpo;

•jei vaikas pradeda matyti šešėlius – nedelsiant kreipkitės pagalbos pas akių ligų gydytoją. (daugiau…)

SPALIO 10-oji – PASAULINĖ PSICHIKOS SVEIKATOS DIENA

spalio 7th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui SPALIO 10-oji – PASAULINĖ PSICHIKOS SVEIKATOS DIENA yra išjungti)

Kaip ir kiekvienais metais Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (PPSF) skelbia aktualią šios dienos temą – „Visuotinis raginimas: investuokime į psichikos sveikatą“. PPSF toliau propaguoja viziją pasaulio, kuriame psichikos sveikata yra prioritetas visiems žmonėms. Nors vis labiau pripažįstama krizė psichikos sveikatos priežiūroje, išskyrus formalų dėmesį, ji negauna nei lėšų, nei paramos.

PPSF teberemia tarptautines konferencijas, skirtas psichikos sveikatos naujovėms ir psichikos sveikatos propagavimui bei sutrikimų prevencijai, aktualiems konkretiems arba regioniniams projektams (tokiems, kaip ŽIV/AIDS ir depresija, bei diabetas ir depresija), taip pat koordinuoja ir skatina Pasaulinės psichikos sveikatos dienos renginių organizavimą.

Visuotinis raginimas: investuokime į psichikos sveikatą – tai jungtinė iniciatyva iš 4 komponentų: VIENYBĖ, MATOMUMAS, TEISĖS ir IŠGIJIMAS.

VIENYBE siekiama pakelti psichikos sveikatos problemų gvildenimą į vyriausybių darbotvarkių lygį, kad valdžios atstovai suprastų psichikos sveikatos svarbą ne tik tiems milijonams negydomų asmenų, bet ir šalių ekonomikai, žmonių skurdui ir gyvenimo kokybei. Šiam tikslui reikalinga visuotinė parama.

Kodėl dabar?

1. Milijonai sergančių asmenų lieka be gydymo, nes daug kur pasaulyje trūksta kompetentingų psichikos sveikatos priežiūros specialistų. Nauji kompiuterizuoti matavimo, diagnostikos ir gydymo metodai prisidėtų prie šios problemos sprendimo.

2. Kad psichikos sveikata ir sutrikimai būtų svarstomi Jungtinių Tautų (JT) ir vyriausybių lygmeniu, šie klausimai turi būti įrašyti į JT specialiosios sesijos, skirtos neinfekcinių ligų prevencijai, 2011m. rugsėjo mėn. darbotvarkę (deja, ji jau įvyko 2011-09-19/20, ir psichikos sveikata nei dienotvarkėje, nei rezoliucijose nepaminėta).

3. PPSF planuoja 2012 m. suvažiavimo metu psichikos sveikatos priežiūros bendruomenių sutarimu patvirtinti chartiją Jungtinėms Tautoms, dėl to, ką visų šalių vyriausybės privalo daryti gyventojų psichikos sveikatos stiprinimui.

Be to, siekdama įgyvendinti išsikeltus tikslus, PPSF planuoja bendradarbiauti su palankiomis vyriausybėmis, vartotojų ir šeimų organizacijomis bei paslaugų teikėjų tarnybomis.

Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Pasaulinė psichikos sveikatos federacija ragina parodyti savo buvimą, suteikti svarumo savo reikalavimams, pademonstruoti VIENYBĘ! Prisidėdami prie visuotinį pokytį remiančių žmonių tinko sukūrimo, mes parodysime savo vienybę, savo galią, savo pasišventimą pokyčiams. Kolektyvinės pastangos padės atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos problemas, žmonių poreikius ir būtinų dalykų stoką.

 

Lietuvoje šiai dienai paminėti rengiami susitikimai, apskritojo stalo diskusijos, dalijamasi gerosios praktikos pavyzdžiais, rengiamos įvairios parodos, kuriose eksponuojami ne tik profesionalų, bet ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų darbai.

 

Daugiau informacijos apie Pasaulinę psichikos sveikatos dieną rasite internete: World Federation for Mental Health (http://www.wfmh.org/00WorldMentalHealthDay.htm )

 

Medžiagą parengė Valstybinis psichikos sveikatos centras

Ar ne per sunki pradinuko kuprinė?

spalio 5th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Ar ne per sunki pradinuko kuprinė? yra išjungti)

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė

 

Visoje Lietuvoje kasmet vykdoma pradinukų kuprinių svėrimo akcija, kurios  tikslas – įvertinti pradinių klasių mokinių nešiojamų kuprinių svorį, siekiant išvengti vaikų laikysenos sutrikimų dėl per didelio kuprinių svorio.  Kelmės  Visuomenės sveikatos biuras akciją mokyklose vykdė nuo rugsėjo 19 d. Jos metu mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistės svėrė pradinių klasių mokinių kuprines.  Akcijos tikslas – įvertinti pradinių klasių mokinių nešiojamų kuprinių svorį, siekiant išvengti vaikų laikysenos sutrikimų dėl per didelio kuprinių svorio. Iš viso  buvo pasvertos   529 mokyklinės kuprinės.

Tyrimo rezultatai parodė,  kad egzistuoja ,,sunkios mokyklinės kuprinės“ problema.  65 proc. moksleivių  mokyklinės kuprinės svėrė iki 10 proc. moksleivio svorio, t.y. tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. 25 proc. moksleivių kuprinių svėrė nuo 10 iki 15 proc. jų svorio. Net 10 procentų arba kas 10 vaikas nešioja mokyklinę  kuprinę  daugiau kaip 15 proc. savo svorio, toks kasdieninis nešiojimas sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės gali būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys, darantis įtaką moksleivio nugaros skausmams ar kitiems stuburo pakenkimams atsirasti.

Laikysenos sutrikimai yra aktuali moksleivių sveikatos problema. 2010 m.  10,6 proc. visų profilaktiškai patikrintų mokinių diagnuozuota netaisyklinga laikysena. Ši problema dažniausia sutinkama tarp 5 – 10 klasių mokinių.  Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, dažniausiai ji susiformuoja dėl netinkamos aplinkos: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per sunki ar netinkama  mokyklinė kuprinė, per mažai juda. Ryškiausi pakitimai vyksta jaunesniame mokykliniame amžiuje (7–10 metų), nes toliau auga ir kaulėja skeletas, tačiau stuburas tebėra ne visai sukaulėjęs, lankstus. (daugiau…)

Saugokime savo širdį

rugsėjo 28th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Saugokime savo širdį yra išjungti)

Rugsėjo paskutinį sekmadienį kasmet minima Pasaulinė širdies diena. Ši diena pirmą kartą buvo paminėta 1999 metais. Jos iniciatorius – Pasaulinė širdies federacija, kuri aktyviai kovoja su infarktu ir insultu, vienydama 200 organizacijų daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Šios dienos  tikslas – perspėti viso pasaulio žmones, kad širdies ligos ir insultas yra svarbiausia mirčių priežastis visame pasaulyje, nusinešanti kasmet apie 17 milijono gyvybių, daugiau, nei bet kuri kita priežastis. Daugiausia gyvybių pareikalauja išeminė širdies liga, kiek mažiau – insultas.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos seniai pasiekė epidemijos lygį. Tai atsispindi liūdnoje statistikoje. Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos, tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.). Kasmet nuo šių ligų Lietuvoje miršta per 23 tūkst. žmonių. Vyrai kraujotakos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys.  Rizika jiems padidėja perkopus 45 metus.  Darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės.

Visuomenė, rodos, teoriškai žino apie svarbiausias  mirčių priežastis ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnius, bet atvykstantieji dėl miokardo infarkto ar insulto į ligonines dažniausiai tuos rizikos veiksnius ignoruoja arba netiki jų svarba. Kita problema, kad dažnas susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančio miokardo infarkto požymių, supainioja juos su kitomis ligomis: bronchų, skrandžio, stuburo ir t.t. (daugiau…)

Šiaurietiško ėjimo pamokos KELMĖJE

rugsėjo 23rd, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Šiaurietiško ėjimo pamokos KELMĖJE yra išjungti)

Šiaurietiško ėjimo pamokos Tytuvėnuose

rugsėjo 16th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Šiaurietiško ėjimo pamokos Tytuvėnuose yra išjungti)

Limfoma – ne mirties nuosprendis, o reali galimybė išgyventi

rugsėjo 13th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Limfoma – ne mirties nuosprendis, o reali galimybė išgyventi yra išjungti)

Rugsėjo 15-oji – Pasaulinė Limfomos diena. Limfoma – tai liga, pažeidžianti limfinės sistemos ląsteles-limfocitus. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 300 naujų limfomos atvejų.

Limfinė sistema yra svarbi organizmo imuninės sistemos sudedamoji dalis, apsauganti nuo įvairių infekcijų bei ligų, tarp jų ir vėžio.

Skystis, vadinamas limfa, cirkuliuoja limfagyslėmis ir išnešioja limfocitus (baltąsias kraujo ląsteles) po visą organizmą. Sergant limfoma, limfocitai pradeda sparčiai daugintis, kaip ir visos navikinės ląstelės. Šios ląstelės nežūsta įprastu būdu. Patologiškai pakitę limfocitai dažniausiai kaupiasi limfmazgiuose, kurie padidėja. Kadangi limfocitai cirkuliuoja po visą organizmą, limfoma gali formuotis ne tik limfmazgiuose, bet kituose organizmo vietose (ekstranodalinė limfoma). Ekstranodalinė limfoma dažniausiai vystosi blužnyje bei kaulų čiulpuose, bet pasitaiko ir skrandžio, kepenų ar smegenų limfomų. Iš tiesų limfoma gali vystytis beveik visur. Labai dažnai ši liga pažeidžia daugiau nei vieną organizmo sritį ar organą.

 

Limfomos skirstomos į dvi dideles grupes:

Ne Hodžkino limfoma ( sergančiųjų amžiaus vidurkis yra 60-65 metai)

Hodžkino limfoma (ja serga dažniausiai jauni 14-40 amžiaus žmonės)

 

Kodėl žmonės suserga limfoma?

Tikslios limfomos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Daugeliu atvejų Lietuvoje diagnozuotų limfomos rūšių nesukėlė kokie nors konkretūs veiksniai – bloga mityba ar nesveikas gyvenimo būdas. Dažnai liga atsiranda nei iš šio, nei iš to, be jokios aiškios priežasties. Todėl galimybė visiškai save apsaugoti ar anksti nustatyti ligą yra ribota. Jei kai kuriais atvejais gydytojai gali pasakyti, kad reikia sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviam, ir tada sumažinsite tikimybę susirgti, tai šiuo atveju – negalima nieko padaryti. Išskiriama keletas limfomos rizikos faktorių:

– Aplinkos veiksniai-radiacija, kai kurie chemikalai

– Kai kurios virusinės infekcijos

 

Limfomos simptomai

Labai dažnai žmogus, kuriam diagnozuojama limfoma, nejaučia jokių klinikinių simptomų. Limfoma nustatoma atliekant tyrimus, pavyzdžiui kraujo tyrimą ar krūtinės ląstos rentgenogramą. Visi limfomai būdingi simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis. Nė vienas simptomas nėra specifinis, būdingas tik šiam susirgimui. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tyrimai tokie svarbūs nustatant limfomos diagnozę.

 

Sergant limfoma būdinga:

• Vis pasikartojantis nepaaiškintas karščiavimas

• Vieno ar kelių limfmazgių padidėjimas

• Naktinis prakaitavimas, dėl kurios dažnai permirksta naktiniai drabužiai ir patalynė

• Savaiminis svorio kritimas

• Sunkus ar nuolat jaučiamas nuovargis

• Apetito sumažėjimas

• Nuolatinis kūno niežėjimas.

 

Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai naudojami gydymo būdai – spindulinė terapija ir chemoterapija. Dabar išgydoma 70–90 proc. šia liga sergančių pacientų. Tai yra labai džiuginantys skaičiai. Tačiau kai kuriems liga atsinaujina. Jei taip atsitinka, skiriamas pakartotinis gydymas, kurio tikslas – išgydyti pacientą. Medicinos mokslas nestovi vietoje. Atrandami vis naujesni gydymo būdai.

 

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

DAR KARTĄ APIE MOKSLEIVIŲ PROFILAKTINĮ SVEIKATOS PATIKRINIMĄ BEI PROFILAKTINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO PAŽYMAS

rugsėjo 8th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui DAR KARTĄ APIE MOKSLEIVIŲ PROFILAKTINĮ SVEIKATOS PATIKRINIMĄ BEI PROFILAKTINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO PAŽYMAS yra išjungti)

Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė


Dar kartą primename, kad  iki rugsėjo 15 dienos bendrojo lavinimo moksleiviai privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Dėl vaiko sveikatos patikrinimo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka.  Už rekomendacijų, kurias nurodo Vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą švietimo įstaigoje. Neturėdami informacijos apie vaiko sveikatą, mokyklų medikai negalės užtikrinti, kad ugdymo procese nebus pakenkta jo sveikatai. (daugiau…)