Vaiko gimimas – pats svarbiausias įvykis kiekvieno žmogaus  gyvenime, bet kartu  – tai didelė gyvenimą keičianti patirtis. Nors mes stengiamės, kad vaikelis augtų sveikas, laimingas, jam nieko netrūktų, ne visada gaunasi taip kaip mes norime, juk buvimas tėvais – sunkiausia profesija. Tėvų pareiga, mokyti vaiką mąstyti, jausti, ieškoti ir surasti teisingą sprendimą, įgyti socialinę patirtį,  ugdyti vaiko   atsakomybės jausmą, formuoti  vaiko vertybių sistemą. Tačiau kyla klausimas,  o kas moko tėvus priimti teisingus sprendimus auklėjant vaikus?

Tad gegužę, šeimos mėnesį, į pagalbą tėvams mūsų miestelyje atskubėjo Visuomenės sveikatos biuro komanda. Trečiadienį  startavo Tėvelių mokykla, skirta tėvams, kurie nori įgyti žinių, patirties kaip įveikti sunkias situacijas bendraujant su augančiu vaiku.  Šios mokyklėlės nebūtų, jeigu ne šaunioji psichologė, šios mokyklėlės iniciatorė, dirbanti savanoriškais pagrindais – Kristina Šimkienė.

Į pirmąjį užsiėmimą susirinko žingeidūs tėveliai, kurie rado laiko pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Užsiėmimų metu vyko darbas grupėse, diskusijos, tėveliams buvo užduoti namų darbai. Tikimės, kad gegužės mėnesio trečiadienio vakarai bus naudingi įgyjant naujų žinių, bendraujant su bendraminčiais.

Visuomenės sveikatos biuro informacija

         Remiantis Higienos instituto pateiktais išankstiniais duomenimis, Kelmės rajone 2016 metais mirė − 498 žmonės, t. y. 44 asmenimis mažiau nei 2015 metais. Vyrų 2016 metais mirė daugiau nei moterų, o 2015 metais moterų mirė daugiau nei vyrų.
Lietuvoje dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Antroje vietoje pagal mirtingumo priežastis yra piktybiniai navikai, o trečioje – išorinės mirties priežastys. Ši mirties priežasčių struktūra nekinta jau daugelį metų, ne tik Kelmės rajono gyventojų, bet ir bendrai Lietuvoje. 2016 metais  Kelmės rajone nuo kraujotakos sistemos ligų  mirė daugiau nei pusė, t.y. − 57,0 proc., nuo piktybinių navikų – 18,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių − 6,2 proc. visų mirusiųjų.
2016 metais mirė 267 vyrai (2015 m. – 256; 2014 m. – 258; 2013 m. – 264) iš jų daugiausia nuo kraujotakos sistemos ligų (44,6 proc.), nuo piktybinių navikų mirė 60 vyrai, t. y. 22, 5 proc. visų mirusių vyrų. Dėl išorinių mirties priežasčių 2016 metais mirė 27 ( 2015 m. – 25 ) vyrai iš jų 7 ( 2015 m. – 10) dėl savižudybės.
2016 metais Kelmės rajone mirė 231 moteris (2015 m. – 286; 2014 m. – 278; 2013 m. – 284) iš jų daugiausia nuo kraujotakos sistemos ligų 165 arba 71,4 proc., nuo piktybinių navikų mirė 34 moterys arba 14,7 proc. nuo visų mirusių moterų. Dėl  išorinių mirties priežasčių 2016 metais mirė 4 (2015 m. – 11) moterys.

Parengė:

Kelmės rajono savivaldybėsvisuomenės sveikatos biuro

stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Balandžio 7-ąją – minima pasaulinė sveikatos diena. Šiamet ji skiriama depresijai, siekiant ją išgyvenančius žmones paskatinti ieškoti pagalbos.

            Pasaulio sveikatos organizacijos analizė rodo, kad tikimybę susirgti depresija turi vidutiniškai kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Depresija yra dažniausias suaugusių žmonių psichikos sutrikimas, o pagal sergamumo sukeliamą naštą atsiduria ketvirtoje vietoje tarp visų ligų.  Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar šiaip užklupus kokiam nelemtam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią senolių išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Savo sveikatai skiriame nemažai dėmesio. Vienas to įrodymų – įvairūs mūsų kasdien vartojami vitaminai, mineralai, maisto papildai, tapę neatskiriama dienos raciono dalimi.

Depresijos priežastys:

• Neretai liga kartojasi šeimose (paveldimumas). Visgi, jei šeimoje kažkas sirgo depresija, nereiškia , kad artimieji taip pat sirgs depresija. Be to dalies sergančiųjų šeimose niekas nėra sirgęs depresija.
• Gyvenimo aplinkybės: patiriant stresą, pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“, ir tada net pats nebepastebi, kad nuolatos išgyvena stresą keliančias situacijas;
• Ligos. Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija. Jei sutrikusi skydliaukės funkcija, sumažėjęs išskiriamų hormonų kiekis, tai taip pat gali lemti depresijos atsiradimą.
• Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis ;
• Tam tikrų vitaminų, kaip antai folio rūgšties, vitamino B12 stoka gali provokuoti depresijos atsiradimą;
• Ilgalaikis tam tikrų vaistų, kaip antai kai kurių kraujospūdį mažinančių, migdomųjų ir net kontraceptikų, vartojimas gali lemti depresijos atsiradimą.
• Asmenybė. Tam tikri asmenybės bruožai, kaip antai, menkas pasitikėjimas savimi, priklausomybė nuo kitų, per didelis savikritiškumas, pesimizmas, neadekvatus atsakas į stresą, padidina riziką susirgti depresija.

Bendruomenėse, įstaigose, renginiuose platiname informaciją-lankstinukus (priegtuke) ,,Emocinė parama ir pagalba Jums sunkioje gyvenimo situacijoje“, tiražas 7 000 vnt. Lankstinuke pateikiama informacija apie psichologinę pagalbą teikiančias įstaigas ir specialistus.

 Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Tel. (8 427) 52239 El. p. lina.balciuniene@kelme.lt

             Įsibėgėjus pavasariui ir įvedus vasaros laiką, atrodytų, jog prieblanda ir prastas matomumas jau praeityje. Vis dėlto pavasarį per anksti nuvertinti saugumo svarbą nederėtų. Saugumą kelyje priminti siekia ne tik policijos pareigūnai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai, pavasarį organizuojamos įvairios saugaus eismo kultūrą skatinančios šventės bei renginiai. Štai balandžio 6-ąją dieną Lietuvoje tradiciškai minima Saugaus eismo diena.
Kelių eismo saugumas vis dažniau tampa pasaulinio lygmens iššūkiu. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis bei vykdomų avaringumo priežasčių mokslinių tyrimų rezultatais nustatyta, kad net iki 70 proc. visų eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojo elgesio, priimamų vairavimo sprendimų, esant palankioms ir nepalankioms vairavimo sąlygoms. Susidarius netikėtai situacijai ar atsiradus kliūtims kelyje, nemažai eismo įvykių įvyksta dėl pavėluotų ir (ar) per daug skubotai priimamų vairuotojų rizikingų sprendimų, dėl kurių žūsta ar sužalojami patys transporto priemonės vairuotojai ir kiti eismo dalyviai.
Mokslininkai vieningai sutinka, jog su eismo įvykiais, kai sužalojami ar žūsta žmonės, labiau susijęs rizikingas vairavimo stilius, o ne vairavimo įgūdžių stoka. Manoma, kad vairavimo stilius apibūdina individualius vairuotojo įpročius arba tai, kaip vairuotojas vairuoja. Be to, per vairavimo stilių atsiskleidžia įvairios vairuotojo charakteristikos, labiausiai asmenybės savybės, nuostatos ir motyvai. Taigi rizikingas vairavimo stilius yra rizikingas vairuotojo elgesys vairuojant. Vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių rizikingą vairavimo stilių, yra žmogiškasis veiksnys – vairuotojo individualios psichologinės charakteristikos, skatinančios rizikuoti.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog jaunesnio amžiaus vyrai, turintys mažesnę vairavimo patirtį (sąlyginai nedidelį vairavimo stažą), dažniau renkasi rizikingą vairavimo stilių nei įvairaus amžiaus moterys bei labiau patyrę vairuotojai vyrai ir moterys.
Dažniausiai rizikingą vairavimo stilių renkasi vairuotojai, kurie pasižymi didesniu impulsyvumu, agresyvumu, priešiškumu ir labiau išreikštu aštrių pojūčių siekimu. Taip pat vairuotojų rizikingą vairavimo stilių ir sunkumus įveikti sudėtingas vairavimo situacijas neigiamai veikia žemesnis atsparumas išoriniams dirgikliams ir dėmesio koncentracijos trūkumas, vairuotojų atsakomybės ir įsipareigojimo stoka bei nepakankamas rizikos kelyje suvokimas.  Motyvacija rizikuoti bet kurioje gyvenimo srityje, taip pat ir vairuojant, gali būti susijusi su žmogaus turimais individualiais asmeniniais (pvz., išreikšti staiga kilusį pyktį kitam vairuotojui) ir (ar) socialiniais (pvz., viršysiu greitį, nes noriu būti pripažintas kartu važiuojančių bendraamžių) tikslais. Šie tikslai motyvuoja vairuotojus priimti sprendimus, dėl kurių kyla pavojus pačiam vairuotojui arba kitiems eismo dalyviams (pvz., pėstiesiems).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto priemonių skaičius šalyje kiekvienais metais vis didėja. Jam augant, atitinkamai didėja ir nelaimių kelyje tikimybė.

Todėl būtina prisiminti, kad geriausias patarėjas kelyje – atidumas, drausmingumas ir atsargumas.

Parengė: Sveikatos stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė pagal Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ 2017/1(76) pateiktą informaciją.

Fluoras –  chemiškai ir biologiškai aktyvus elementas, būtinas žmogaus organizmo vystymuisi. Jis svarbus kaulų ir dantų (ypač dantų emalio) augimui, nes pakankamas jo kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Dantų emalio paviršiuje susidaręs kalcio fluoridas slopina paviršinio sluoksnio tirpimą.
Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Tiek per didelė, tiek per maža fluoro koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,6-1,0 mg/l. Ribinė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje turi būti ne didesnei kaip 1,5 mg/l.
Kai fluoro kiekis geriamajame vandenyje viršija 1,5 mg/l ribą, padidėja dantų fluorozės išsivystymo rizika. Kai jo yra mažiau nei 0,5 mg/l, padidėja ėduonies išsivystymo rizika.
Lietuvos teritorijoje fluorido koncentracijos požeminiame vandenyje pasiskirsčiusi nevienodai. Padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje nustatytas ir Kelmės rajone, todėl turime daugiau dėmesio fluorozės profilaktikai.

SPECIALISTAI NURODO FLUORO TEIGIAMĄ IR NEIGIAMĄ

POVEIKĮ ŽMONIŲ SVEIKATAI

Teigiamas fluoridų poveikis. Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies, todėl fluoro dedama į dantų pastas, skalavimo skysčius.

Neigiamas fluoridų poveikis. Didelis fluoro kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir sukelia fluorozę.

Fluorozė – tai dantų liga, prasidedanti danties vystymosi ir mineralizacijos periodu vaikams nuo 3 iki 8 metų.

        Didėjant suvartotam fluoro kiekiui, didėja fluorozės išsivystymo rizika. Tačiau vaikų dantys pažeidžiami fluorozės labai nevienodai: yra daug vaikų, kurių dantys visiškai sveiki, kai jų bendraamžiai, gyvenantys tose pačiose sąlygose, turi fluoroze pažeistų dantų. Tai ypač priklauso nuo vaiko organizmo, imuninės sistemos, mitybos, burnos higienos įpročių. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja per daug fluoro turinčios dantų pastos,  jei po dantų valymo gerai neišsiskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos.
Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburėlių būtų sniego kepurėlės. Jei pažeidimai gilesni, gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, tačiau pastarieji pažeidžiami dažniausiai.

SPECIALISTAI PATARIA

            Dantų fluorozės paplitimas tiesiogiai priklauso nuo bendro fluoridų suvartojimo (su maistu, geriamuoju vandeniu, dantų priežiūros priemonėmis). Todėl rekomenduojama reguliuoti fluoridų suvartojimą su maistu, gėrimais ir dantų priežiūros priemonėmis.

Norint sumažinti dantų fluorozės atsiradimo riziką:

• Vaikams reikėtų kuo daugiau vartoti pieno ar jo produktų, nes piene esantis kalcis sujungia fluoro junginius.
• Taip pat rekomenduojamas vitaminas C, kuris padeda greičiau fluorui pasišalinti iš organizmo, sunkina jo įsisavinimą.Vartoti tik befluorę kramtomąją gumą.
• Nevartoti maistui fluoruotos druskos.
• Jei galima, reikia pakeisti vandens šaltinį. Net ir gyvenant vietovėse, kurių geriamojo vandens fluoro kiekis per didelis, galima rasti vandens šaltinių, turinčių normalų fluoro kiekį. Tai gruntinio vandens šaltiniai – juose labai retai fluoro kiekis būna didesnis už normą. 3-6 metų amžiaus vaikams naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm), o po to labai gerai išskalauti burną.Periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.
• Visas medicinines priemones galima naudoti tik gydytojui paskyrus ir jam prižiūrint.
• Vietovėse kur nustatytas padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje, pastą, turinčią fluoro, galima vartoti tik tada, kai vaikas moka gerai išskalauti burną.
• Iki 3 metų amžiaus vaikų dantų valymui vartoti pastą be fluoro;
• 3-6 metų amžiaus vaikams naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm), o po to labai gerai išskalauti burną.
• Vietovėse kur nustatytas padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje, pastą, turinčią fluoro, galima vartoti tik tada, kai vaikas moka gerai išskalauti burną,
• Periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.
• Visas medicinines priemones galima naudoti tik gydytojui paskyrus ir jam prižiūrint.Informaciją parengė Lina Balčiūnienė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė