ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas!

balandžio 6th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos

Balandžio 7 dieną, visas pasaulis mini Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema „Sveikas senėjimas“, dienos šūkis – „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“.  Ši diena suteikia unikalią galimybę atkreipti pasaulio lyderių, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į sveiką senėjimą, skatina pradėti kolektyvinius veiksmus, ieškant sprendimų, kurie būtų naudingi mums visiems.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, tai sudarė 21,6 proc. visų gyventojų. Per 2010  pagyvenusių žmonių padaugėjo 4,1 tūkst. (0,6 proc.), o per pastaruosius dešimt metų – 32,6 tūkst. (4,9 proc.).

Kelmės rajone 2011 m. pradžioje  gyveno 8826 pagyvenę (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės, tai sudarė 24,8 proc. visų gyventojų (2011 m. pradžioje Kelmės rajone gyveno 35 580 gyventojų). Pagyvenusių moterų  šalyje gerokai daugiau nei vyrų. 2011 m. pradžioje tiek Kelmės rajone teik ir Lietuvoje pagyvenusių moterų buvo 1,8 karto daugiau nei vyrų.

Kas yra sveikas senėjimas?

Sveikas senėjimas – tai pusiausvyra tarp žmogaus gebėjimų ir tikslų. Sveikas senėjimas apibrėžiamas  kaip „galimybių užsitikrinti fizinę, socialinę ir psichikos sveikatą optimizavimo procesas, kuriuo siekiama įgalinti pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime nepatiriant diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe“. Skatinkime piliečius gyventi sveikai ir aktyviai net ir sulaukus vyresnio  amžiaus. Jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki, tuo ilgiau jie galės džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiški ir aktyvūs.

Žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie daro įtaka dar kūdikiui esant mamos įsčiose (pvz., nepilnavertė, nesubalansuota mityba nėštumo metu gali lemti tokių kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, išsivystymą brandžiame amžiuje).

Gera psichikos sveikata leidžia įveikti įprastinį gyvenimo stresą, našiai dirbti ir taip prisidėti prie savo bendruomenės gyvenimo. Pokalbiai su pagyvenusiais žmonėmis rodo, kad daugelis jų senėjimą įsivaizduoja teigiamai, tačiau baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių, pvz., prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo. Psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau dažnai ir specialistai, ir patys pagyvenę žmonės taip mano. Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 m. ir vyresnių žmonių. Todėl labai svarbu, kad pagyvenę žmonės gautų kuo daugiau informacijos apie jiems svarbias psichikos problemas.

Pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems žmonėms, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai. Pagyvenusiems žmonėms kyla didesnė nutukimo komplikacijų, pvz., vainikinių arterijų ligų, diabeto ir vėžio, grėsmė. Tai, kad pagyvenęs žmogus išsaugo normalų kūno svorį, gali būti laikoma geros sveikatos rodikliu.

Sukaupta daugybė duomenų apie  įvairiapusę fizinio aktyvumo naudą pagyvenusiems žmonėms, jų gyvenimo trukmei ir kokybei. Mažiausiai aktyvūs yra vyresni nei 80 metų žmonės, sergantys ir geriantys vaistus bei mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama didžiąją savaitės dienų dalį (geriausia kasdien) ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

Reikia nepamirtši, kad žalingi įpročiai taip pat neigiamai veikia sveikatą. Pagyvenusių žmonių piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti sunkią ligą, pabloginti sveikatą, nederėti su skiriamais vaistais ir labai pabloginti gyvenimo kokybę. Įprasta problema – per didelis kiekis nesuderinamų tarpusavyje vaistų vartojimas. Racionalus vaistų vartojimas ir ligonių sauga turėtų tapti pagyvenusių žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo prioritetu . Pagyvenę žmonės pagal vienam gyventojui tenkantį vaistų kiekį yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai.

Gera sveikata vyresniame amžiuje galėsime pasidžiaugti, jeigu:

▪ stiprinsime ir rūpinsimės sveikata visą gyvenimą;

▪ sudarysime palankias sąlygas sveikam senėjimui;

▪ suteiksime galimybę patekti pas šeimos gydytoją ir gauti ilgalaikės sveikatos priežiūros  paslaugas;

▪ pripažinsime vyresnio amžiaus žmones pilnaverčiais visuomenės nariais ir sudarysime jiems sąlygas dalyvauti šeimos ir visuomenės gyvenime.

Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.