ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Rotavirusinė infekcija

kovo 27th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos

Šaltuoju sezono metu Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, siaučia virusinės žarnyno infekcijos, iš kurių dažniausia – rotavirusinis gastroenteritas. Ši infekcija sutrikdo įprastą šeimos gyvenimą: vaikai kenčia dėl viduriavimo, vėmimo, irzlumo, kitų blogų emocijų, suaugusieji – dėl vaiko ligos patiria nerimą bei įprastinės veiklos apribojimą.

Rotavirusų sukelta infekcija yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ūminių virusinių žarnyno infekcijų. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 3500 rotavirusų sukeltų viduriavimo epizodų. Kelmės rajone šiemet per pirmuosius 2 mėnesius rotovirusinis enteritas diagnuozuotas 6 asmenims (2011 m. – 7; 2010 m. – 13; 2009 m. – 15). Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes lengvomis formomis sergantys asmenys į oficialią statistiką nepatenka. Rotavirusinei infekcijai būdingas sezoniškumas. Sezoninio pakilimo mėnesiais registruojama 85% visų rotavirusinės infekcijos atvejų per metus. Lietuvoje aktyviausias sezoninis infekcijos plitimas stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais.

Rotavirusai – vieni pagrindinių nebakterinių viduriavimų sukėlėjai. Jie yra atsparūs išorinės aplinkos veiksniams ir iki keleto mėnesių gali išgyventi ant daiktų paviršių.

Roravirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais. Nuo gyvūnų šia infekcija neužsikrečiama. Kadangi rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su sergančiojo išmatomis pagrindinis infekcijos plitimo būdas yra fekalininis-oralinis. Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, jie gali plisti per įvairius daiktus. Rotavirusais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas užterštomis virusais rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo sergančių vaikų. Asmenys, kuriems infekcija neturi išreikštų požymių, kelia epidemiologinį pavojų rotavirusų platinimui, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama tinkama rankų higiena.

Užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau yra įrodymų, kad toks perdavimo kelias yra galimas.

Liga pasireiškia temperatūra, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmais. Neretai vemiama labai intensyviai, o viduriuojama net iki 10-20 kartų per dieną. Rotavirusas ypač pavojingas mažiems vaikams dėl skysčių netekimo organizme. Todėl susirgus vaikui, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

Sunkiausia Roravirusinės infekcijos  pasireiškia pirmą kartą užsikrėtus.  Po pirmos sunkios ligos atakos susidaro apie 88 % apsauga nuo sunkios infekcijos formos. Persirgus  antrą kartą, susidaręs imunitetas nuo sunkių infekcijos formų apsaugo beveik 100 %.

Skirtingai nuo daugelio žarnyno infekcijų, kurios yra valdomos tik nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis, rotavirusinės infekcijos plitimui ir sergamumo mažinimui gali būti taikoma ir specifinė profilaktika.

Specifinė profilaktika – rotavirusinės infekcijos vakcina. Rotavirusinės infekcijos vakcina rekomenduojama visiems Lietuvos vaikams. Lietuvoje registruotos dvi vakcinos: viena įskiepijama 2 geriamomis dozėmis, kita – 3 geriamomis dozėmis. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad abi vakcinos yra saugios ir efektyvios. Pirmąją dozę kūdikiui rekomenduojama sugirdyti praėjus 6 savaitėms nuo gimimo. Skiriant dozes daroma mažiausiai 4 savaičių pertrauka tarp jų. Kadangi kūdikio skiepijimas turi būti užbaigtas iki 6 mėn. amžiaus, tėveliai turi anksti apsispręsti, ar skiepyti savo kūdikį ir suderinti vakcinacijos grafiką su gydytoju. Vakcinos sugirdymo schema ir vakcinacijos užbaigimas priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų. Abi vakcinos nuo sunkios formos ligos apsaugo 85-98 % ir maksimalus poveikis pasireiškia po visų rekomenduojamų dozių, užtikrinantis imuninį atsaką du-tris sezonus. Neskiepyti vaikai natūraliai perserga rotaviruso sukelta infekcija keletą kartų ir su amžiumi įgyja imunitetą.

Nespecifinė profilaktika. Viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 % žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankų higiena yra viena efektyviausių daugelio užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių, tačiau rankas reikia plauti taisyklingai. Dažniausiai blogai nuplaunami rankų tarpupirščiai, nykštys, vieta apie nagus ir panagės.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikai mažų vaikų kolektyvuose labai svarbu, kad į kolektyvą ateitų tik sveiki vaikai. Kadangi ligos  simptomai nepasireiškia tuoj pat po užsikrėtimo, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, liga turi inkubacinį periodą, kuris gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Maži vaikai dar neturi pakankamai higienos įgūdžių, todėl rizika išplisti žarnyno infekcinėms ligoms vaikų lopšeliuose darželiuose visada išlieka.

Rotavirusai kambario temperatūroje išgyvena ant daiktų paviršių nuo 90 min. iki 10 dienų ir ilgiau. Jei šeimoje ar  vaikų kolektyve kilo žarnyno užkrečiamosios ligos protrūkis, būtinas nuolatinis valymas ir dezinfekcija: valgymo indai ir įrankiai plaunami tik indams plauti skirtomis priemonėmis; indų plovimo ir stalų valymo šluostės turi būti vienkartinės arba virinamos 15 min., džiovinamos; patalpos šluostomos kiekvieną dieną drėgnu būdu naudojant buitines dezinfekuojančias valymo priemones, skirtas paviršiams valyti/dezinfekuoti; dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, vandens čiaupai, vandens nuleidimo rankenėlės, unitazų dangčiai) šluostomi 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams valyti/dezinfekuoti; patalpos kuo dažniau vėdinamos, žaislai plaunami karšto vandens ir muilo arba 2 %geriamosios sodos tirpale, po to skalaujami tekančiu karštu vandeniu. Dideli žaislai, kurių negalima plauti, šluostomi švaria vienkartine šluoste, sudrėkinta 2 %geriamosios sodos tirpalu.

Lina Balčiūnienė

Kelmės  visuomenės sveikatos biuro direktorė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.