ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

ANTIBIOTIKAI

lapkričio 18th, 2019 | Posted by Lina Balčiūnienė in Aktuali informacija

Kasmet lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Ar visi žinome, kas tie antibiotikai? Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi.
Kaip tik negydė ligų gydytojai senovėje – kraujo nuleidimu ir badavimu, užkalbėjimais ir maldomis. Ir, reikia pripažinti, kartais pasiekdavo tiems laikams įspūdingų laimėjimų: stipriausieji ir ištvermingiausieji pacientai išgyvendavo, o tikri laimės kūdikiai dar ir išgydavo.

Vis dėlto mirtingumas net po gydytojo įsikišimo buvo labai aukštas. Kai kurių ligų jie net nesiimdavo gydyti – palikdavo likimui nuspręsti, gyvens žmogus ar ne. Tokios ligos, kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, skarlatina bei kitos infekcijos, buvo laikomos mirtinomis. Viskas pasikeitė, kai atsirado antibiotikai. Anksčiau laikytos mirtinomis ligomis, ligos, antibiotikų pagalba, buvo nugalėtos. Tačiau dabar antibiotikų autoritetas gerokai pašlijęs, ir jie nebe tokie veiksmingi, kokie buvo kadaise. Kalti dėl to esame tik mes patys: neracionaliai vartodami antibiotikus iš patikimo sveikatos sargo pavertėme juos didžiausiu baubu. Tad ar reikia stebėtis antibiotikų šalutinių poveikių gausa, alerginėmis reakcijomis į juos ir komplikacijomis. Nuo seno esame pratę, kad beveik kiekvienoje namų vaistinėlėje būtų antibakterinio preparato. Labai daug žmonių įniko antibiotikus vartoti nesusimąstydami ir be gydytojo paskyrimo ar būtinybės. Žinoma, dabar tą daryti tapo sudėtingiau, nes vaistininkai reikalauja gydytojo išrašyto recepto ir antibiotikų be recepto neparduoda, tačiau vis tiek derėtų atminti, kad negalima savarankiškai vartoti antibiotikų. Niekada nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui (kaip dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju).

Nevartokite vaistų, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs (tokie antibiotikai ne tik negydys, bet gali ir pakenkti, nes tampa toksiški). Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas – jie nepadės pasveikti sergant virusinėmis ligomis, tokiomis kaip peršalimas ar gripas.

Tačiau jei gydytojas jums paskyrė antibiotikų ir, kad gydymas antibiotikais būtų kuo veiksmingesnis ir saugesnis, būtina su gydytoju aptarti kai kuriuos klausimus. Moterys pirmiausia turėtų pasisakyti specialistui, jei planuoja nėštumą, jau laukiasi ar maitina kūdikį krūtimi. Tokiomis aplinkybėmis negalima vartoti daugumos grupių antibiotikų. Taip pat būtina nurodyti gydytojui kitus sistemingai vartojamus vaistus. Būtina gydytojui pasisakyti ir apie praeityje buvusias alergines reakcijas į kokį nors antibiotiką. Galiausiai, jeigu sergate lėtinėmis kepenų, inkstų ligomis, cukriniu diabetu praneškite apie tai gydytojui. Pacientams su tokiomis diagnozėmis galima vartoti toli gražu ne visus antibiotikus.

Spręsti apie vieno ar kito antibiotiko veiksmingumą galima tik iš laboratorinių tyrimų rezultatų. Todėl reikia pasidaryti tyrimus (kokius – priklauso nuo ligos), kad būtų galima tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.

Neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų vystymąsi, naikina gerąsias organizmo bakterijas, sukelia pašalinius reiškinius.

Antibiotikai, kaip ir visi kiti vaistai, turi šalutinį poveikį. Tai:

  • Alerginė reakcija
  • Disbakteriozė (Tai-žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas. Disbakteriozei būdingas tuštinimosi sutrikimas – ligonis dažnai viduriuoja, kartais užkietėja viduriai, jam pučia pilvą, juntamas nemalonus skonis burnoje)
  • Toksinis poveikis vidaus organams – kepenims, inkstams, kasai ir pan.

Šalutinis antibiotikų poveikis dažniausiai pasireiškia nusižengus preparato vartojimo taisyklėms, perdozavus, neatsižvelgus į individualius paciento ypatumus – arba tiesiog vartojant antibiotiką be jokio reikalo, t.y. nesergant. Žinoma, retai, bet būna atvejų, kad net laikantis visų nurodymų ir taisyklių antibiotikas ima ir „suveikia“ kažkaip ne taip. Jei taip nutinka, būtina nedelsiant liautis vaistą vartoti  ir pranešti apie tai gydytojui.

Disbakteriozė atsiranda vartojant dideles antibiotikų dozes ir ilgai. Šio negalavimo profilaktikai visam gydymo antibiotikais laikui skiriami prebiotikai – preparatai ir maisto produktai, turintys augalinių skaidulų, apsaugančių organizmo mikroflorą nuo antibakterinių vaistų poveikio.

Gydantis antibiotikais naudinga valgyti artišokus, svogūnus, cikorijas, česnakus, kukurūzų dribsnius, avižinę košę, ruginius gaminius, pupeles, vaisius, pieno produktus, gerti tirštas sultis. Visas šis maistas pasižymi prebiotikų savybėmis. Tačiau galima prebiotikų įsigyti ir vaistinėse. Taip pat naudinga valgyti daugiau rauginto pieno produktų, ypač praturtintų bifidobakterijomis.

Galiausiai, svarbu atminti seną gerą patarlę: gydytis visada nesveika – sveika yra nesirgti. Tad jeigu kas nors jus tikina, kad vienas ar kitas preparatas yra visiškai nekenksmingas ir neturi jokio šalutinio poveikio, vadinasi, tas preparatas neveikia visai. Perfrazuojant Hipokratą, nuodą nuo vaisto skiria tik dozės dydis. Tai ypač tinka antibiotikams. Tad vartoti juos reikia tik tada, kai laukiama gydymo nauda su kaupu pranoks tikėtiną žalą organizmui.

 

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

 

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.