ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

GEGUŽĖS MĖNUO – MĖNUO PRIEŠ RŪKYMĄ!

gegužės 24th, 2019 | Posted by Lina Balčiūnienė in Aktuali informacija

Kas antras rūkantysis miršta 16 metų anksčiau nei būtų galėjęs išgyventi nerūkydamas.  Mokslinių tyrimų duomenimis, tiems kas per dieną surūko po pakelį cigarečių ir turi ne mažesnį nei 10 metų stažą, palyginti su nerūkančiais,  rizika susirgti  širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja beveik 4 kartus. Rūkaliams net šešis kartus padidėja tikimybė susirgti įvairiomis dantenų ligomis, žvyneline, plaučių, gerklės, burnos, stemplės ar odos vėžiu. Be to, šis žalingas įprotis išsausina odą,  skatina raukšlėjimąsi, pakinta ir veido spalva, ji papilkėja.

Kodėl verta mesti rūkyti ir kokie pokyčiai organizme laukia po šio žingsnio?

Po vienerių metų  metus rūkyti per pusę sumažėja miokardo infarkto rizika. Praėjus dešimtmečiui, palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja plaučių vėžio tikimybė. Po 15 metų rizika susirgti miokardo infarktu visiškai sumažėja ir susilygina su nerūkančiųjų tikimybe.

Dauguma medicininių tyrimų aprašo fizinius savijautos pokyčius pirmas 72 valandas metus rūkyti:

  • po 8 val. – normalizuojasi kraujyje esantis deguonies kiekis;
  • po vienos dienos – iš organizmo pašalinamas anglies monoksidas, po truputį pradeda valytis plaučiai;
  • po poros dienų – paaštrėja uoslės ir skonio pojūčiai;
  • po 2-12 savaičių – pagerėja viso kūno kraujotaka, plaučių funkcija pagerėja bent 10 proc.;

Kokią pagalbą gali gauti norintieji mesti rūkyti ?

Dauguma rūkančiųjų yra bent kartą bandę mesti rūkyti. Vis dėlto, ne visiems pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus. Vieniems pavyksta mesti rūkyti savarankiškai, o kitiems prireikia papildomos psichologinės ir medicininės pagalbos. Pagalbos asmenims, norintiems mesti rūkyti, būdai yra labai įvairūs:

  • Individuali konsultacija, trumpa intervencija: priklausomybės ligas gydyti įmanoma tik asmeniui pačiam to norint, todėl pagalba rūkančiajam prasideda nuo motyvacijos mesti rūkyti stiprinimo. Motyvacijos palaikymas ir stiprinimas turėtų būti ilgalaikis ir nenutrūkstamas. Motyvuojantis interviu – tai į klientą orientuota konsultavimo metodika, kuri nukreipia ir padeda išspręsti prieštaravimus dėl elgesio keitimo. Šį metodą turi taikyti  šeimos gydytojai kurių tikslas yra  įvertinti žmogaus  norą mesti rūkyti, padėti mesti ir stebėti (susitarti dėl vėlesnių susitikimų ir konsultacijų).
  • Medikamentinis gydymas: paprastai, pagrindinis veiksnys, trukdantis mesti rūkyti, yra priklausomybė nuo nikotino. Padedant rūkantiesiems atsikratyti šio žalingo įpročio gali prireikti ir specialaus medikamentinio gydymo: pakaitinės terapijos nikotinu arba vaistais be nikotino. Tinkamą medikamentinį gydymo būdą paskirti ir išrašyti receptinius preparatus turėtų šeimos gydytojas.
  • Psichologinė, psichosocialinė pagalba: dažnam metančiajam rūkyti tenka keisti kasdienius įpročius ir įgūdžius – mokytis dirbti, bendrauti, nusiraminti ar ilsėtis be cigaretės. Dėl patiriamų pokyčių, pablogėjusią emocinę savijautą pirmosiomis savaitėmis, dar labiau apsunkina nemalonūs nikotino abstinencijos sukelti pašaliniai simptomai (padidėjęs dirglumas, mieguistumas, greitas nuovargis, sunkumai sukaupiant dėmesį, galvos skausmas ir kt.). Nors šie nemalonūs reiškiniai trumpalaikiai, jų veikiamas žmogus gali pradėti abejoti dėl savo sprendimo. Geriausia pagalba, kokią galima pasiūlyti tokiose situacijose yra parama ir palaikymas.
  • Psichologinė pagalba itin svarbi tais atvejais, kai netaikomas medikamentinis gydymas arba stipriai išreikšta psichologinė priklausomybė. Tačiau, profesionalios psichologinės pagalbos metantiesiems rūkyti, prireikia gana retai. Daugeliu atvejų reikiamą pagalbą metančiajam pajėgūs suteikti artimieji ir sveikatos priežiūros specialistai.
  • Atsipalaidavimo ir psichinės savireguliacijos technikos: kadangi rūkymas dažnai yra būdas savijautai reguliuoti (ypač stimuliuojančio ir raminančio rūkymo tipo atveju), jį sėkmingai gali pakeisti relaksacija, autogeninė treniruotė, meditacija, joga ar kiti psichinės savireguliacijos būdai. Šie būdai gali būti naudingi daugumai metančiųjų rūkyti ne tik kaip galimybė nusiraminti, atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti kitus abstinencijos požymius, bet ir kaip metodas, padedantis keisti elgesį.
  • Elementari psichologinė parama: kiekvienam, emocinius sunkumus išgyvenančiam žmogui, svarbiausia yra išsisakyti ir būti išklausytam. Vien pripažinimas, kad mesti rūkyti yra sunku, atjautimas ir padrąsinimas, gali padėti toliau siekti užsibrėžto tikslo. Artimųjų, draugų parama metančiajam rūkyti svarbi visais atvejais, bet ypatingai tada, kai būdingas socialinis rūkymo tipas. Tokiu atveju naudinga mesti kartu su artimu žmogumi, pagal galimybes pasirūpinti, kad namuose, darbe ir tarp draugų nebūtų rūkoma.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei nepavyksta pačiam mesti rūkyti, patarimo ir pagalbos gali kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvairią pagalbą metantiems rūkyti Lietuvoje teikia pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros centrai, psichikos sveikatos centrai ir kt.), priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai.

Aktualios informacijos internete galima rasti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento svetainėje  adresu: http://ntakd.lrv.lt/, taip pat svetainėje http://nerukysiu.lt

Informaciją parengė Lina Balčiūnienė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 You can leave a response, or trackback.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *