ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

KAIP MAŽINTI KARŠČIO POVEIKIO RIZIKĄ, KARŠTĄ IR SAULĖTĄ DIENĄ?

liepos 26th, 2018 | Posted by Lina Balčiūnienė in Aktuali informacija

Šylant klimatui, Lietuvoje per pastaruosius penkerius dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 °C. Todėl žalojančio karščio poveikio tikimybė mūsų šalyje yra gerokai didesnė negu sauso klimato valstybėse. Karštis menkai akcentuojamas ir darbo vietose, nors jis yra gyvybiškai aktualus rizikos veiksnys sveikatai.
Kiekvienas dirbantis lauke ar patalpoje žmogus turi gebėti įvertinti savo sveikatos būklę ir darbo vietos sąlygas. Nors daugeliui karščio pavojai asocijuojasi tik su lauke dirbančiais darbininkais, visgi ir biuro, kitose patalpose gali varginti karštis. Svarbu atkreipti dėmesį, ar darbo vieta, patalpa, kur dirbama, veikiama tiesioginių saulės spindulių, ar oro temperatūra, drėgnumas ir oro greitis atitinka leistinas normas. Pavyzdžiui, vykdant vidutiniškai sunkų darbą uždaroje patalpoje, temperatūra negali viršyti 27oC, esant 60 proc. drėgnumui ir iki 0,4 m/s oro greičiui. Karščio poveikio rizika taip pat padidėja, jei darbe reikia būti fiziškai aktyviam (dirbti sunkų fizinį darbą), dėvėti asmenines apsaugos priemones, pavyzdžiui, uniformą.

Dirbant fiziškai aktyvų darbą, karštą dieną rekomenduojama:

 Darbus patartina planuoti anksti rytais ir vakarais, kad būtų išvengta ekstremalių aplinkos sąlygų, ypač vasaros mėnesiais lauke.

  • Darbo drabužiai turi būti lengvi, patogūs, pagaminti iš orui pralaidžios medžiagos, pavyzdžiui, medvilnės, kuri leidžia laisvai judėti orui ir garuoti prakaitui? Taip pat reikia turėti nuo saulės šviesos apsaugantį galvos apdangalą ir naudoti apsauginį kremą nuo saulės.
  • Privaloma pasirūpinti, kad šalia karštyje dirbančių darbuotojų darbo vietų būtų pakankamai šalto geriamo vandens. Rekomenduojama gerti dažnai ir nedideliais kiekiais, pavyzdžiui, vieną puodelį kas 30 minučių. SVARBU! Netinka skysčiai, kuriuose yra kofeino, nes jis padidina organizmo dehidrataciją.
  • Pertraukų metu turėti galimybę pailsėti pavėsyje arba vėdinamose patalpose? Turi būti įrengtos poilsio erdvės pavėsyje lauke (galima pasitelkti medžių pavėsį, kitu atveju būtina įrengti palapines) arba atskiros poilsio patalpos. Taip pat rekomenduojama, kad kuo didesnis karštis, tuo dažnesnes ir ilgesnes pertraukas turite daryti.
  • Svarbu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kolegomis. Drąsiai bendrauti savijautos klausimais bei būti pasirengus padėti, atsiradus pirmiesiems karščio sukelto sveikatos sutrikimo požymiams – galvos svaigimui, paraudusiai odai, nesiorientavimui aplinkoje ir gausiam prakaitavimui. Tokiais atvejais reikia paguldyti žmogų pavėsyje, duoti jam atsigerti vandens, o esant rimtesnei situacijai, nedelsdami kviesti greitąją pagalbą, prasekti nukentėjusiojo drabužius ir sudrėkinti jo odą.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

 1. esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
2. kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
3. radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

 Pagal Higienos instituto metodines rekomendacijas
informaciją parengė Lina Balčiūnienė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 You can leave a response, or trackback.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *