ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

VASAROS BELAUKIANT. DEHIDRATACIJA: KAS TAI IR KAIP JOS IŠVENGTI

birželio 1st, 2018 | Posted by Lina Balčiūnienė in Aktuali informacija | Sveika gyvensena

Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad besidžiaugdami saulėtomis šiltomis dienomis, neturėtume pamiršti ir pavojų sveikatai, kuriuos kelia karštis ir saulė. Vienas iš jų kyla tuomet, kai organizmas netenka pernelyg daug vandens. Tad nors ir sakoma, jog šiluma kaulų nelaužo, primename, kokį pavojų organizmui kelia dehidratacija ir kaip elgtis, kad jos išvengtume. 

 Apie vandens stygių įspėja ne tik troškulys

Daugiau nei pusę žmogaus kūno svorio sudaro vanduo. Dalį jo prarandame natūraliai, pavyzdžiui, prakaituodami, kvėpuodami, su ašaromis ir kt., o dehidratacija galima pavadinti tokią organizmo būklę, kai vandens prarandama daugiau nei įprastai ir daugiau nei gaunama geriant ir valgant. Dėl to organizmui tampa sunkiau atlikti kai kurias gyvybiškai svarbias funkcijas, pavyzdžiui, palaikyti pastovią kūno temperatūrą ar išskiri iš organizmo su šlapimu ir prakaitu įvairius medžiagų skilimo produktus. „Be to, kai organizmas praranda per daug vandens, pavyzdžiui, sportuojant karštą dieną ar saulės atokaitoje, gausiai prakaituojant per karščius, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.

Dehidrataciją gali sukelti įvairios priežastys. Tai ir aukšta aplinkos oro temperatūra (daugiau nei +25–28 °C), ir neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros, pavyzdžiui, dėl netinkamos – orui nelaidžios, daugiasluoksnės aprangos, specialių darbui skirtų drabužių ar uniformos ir pan., taip pat ilgai trunkantis vidutinio ar didelio intensyvumo fizinis krūvis. Gėrimų, kuriuose yra didelis kofeino kiekis, vartojimas, taip pat gali padidinti organizmo dehidrataciją, nes kofeinas, kaip ir alkoholis, suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus.

„Kad vandens kiekis gerokai sumažėjo, galite įtarti, jei imsite jausti nedidelį nuovargį, nedidelį galvos skausmą, pakis nuotaika, pasidarys sunkiau sutelkti dėmesį“, – sako dr. A. Kranauskas.

 Simptomai, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją:

  • stiprus troškulys, išdžiūvusi burna ir sausas liežuvis;
  • bendras silpnumas ir galvos svaigimas;
  • širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.;
  • ženkliai sumažėjęs ar visai dingęs prakaitavimas;
  • vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas ar net apalpimas ir kt.

 Gerkite daugiau skysčių

Nėra jokių ypatingų ar specialių dehidratacijos prevencijos priemonių. Vienintelis dalykas – gerokai padidinti skysčių suvartojimą (dažniau ir daugiau gerti), kad būtų palaikoma tinkama organizmo skysčių pusiausvyra.

Karštą dieną nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčius, o sportuodami, fiziškai aktyviai atostogaudami ar dirbdami fizinį darbą lauke, kai nėra galimybės efektyviai aušinti kaistantį kūną, išgerkite daug daugiau skysčių, nei paprastai. Pavyzdžiui, jeigu paprastai per dieną išgeriate 3–5 stiklines, tai per karščius išgerkite ne mažiau kaip 6–10 stiklinių. Geriausiai tinka mineralinis vanduo be angliarūgštės arba kiti skysčiai, kuriuose yra šiek tiek ištirpusių druskų (elektrolitų).

Taip pat galima vėsintis ir atkurti organizmo skysčių pusiausvyrą šaltais ledais, ypač pagamintais iš vaisių sulčių ar vandeniu skiestomis sultimis. Kai oras labai karštas, geriau pasirinkti vėsius,  bet ne „ledinius“ skysčius, nes nemažai žmonių dėl didelio temperatūrų skirtumo gali susirgti „peršalimo“ ligomis.

Be to, būtinai stebėkite orų prognozes ir atkreipkite dėmesį į sinoptikų perspėjimus apie ypatingai karštas dienas ir, jeigu yra galimybė, kitaip suplanuokite savo treniruotes ar fizinius darbus lauke, o jei galima – juos visai atidėkite. Venkite intensyvaus fizinio darbo ar ilgai trunkančių pratimų labai karštomis (apie +28-30 °C ir daugiau) dienomis, nes galite gauti ir šilumos ar saulės smūgį.

Išvengti nemalonių pojūčių, kuriuos galite patirti dėl karščio ir dehidratacijos, padės ir laisvi, šviesūs drabužiai iš natūralių audinių bei šviesus galvos apdangalas, apskritai būdami lauke stenkitės daugiau laiko praleisti šešėlyje ir vėjo perpučiamoje vietoje.

„O kai bus nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsimeskite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar skarą, o savo marškinėlius ar kitą drabužį sudrėkinkite vandenyje ir apsivilkite. Jei turite galimybę, apipurkškite drungnu vandeniu iš purkštuvo gėlėms ar butelio, kad atvėsintumėte odos paviršių. Taip padėsite visam organizmui ataušti“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras ir priduria, kad greičiausiai atvėsinti perkaitusį kūną padės vėsus dušas.

LR SAM  Ryšių su visuomene ir SMLPC informacija

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 You can leave a response, or trackback.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *