ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

PRARASTI POTENCIALŪS GYVENIMO METAI

vasario 19th, 2018 | Posted by Lina Balčiūnienė in Aktuali informacija

               Prarasti potencialūs gyvenimo metai – tai mirtingumo statistikoje vis dar retai taikomas matas, rodantis vidutinę likusio gyvenimo trukmę, kurią žmogus būtų nugyvenęs, jei būtų išvengęs ankstyvos mirties (pavyzdžiui – jei žmogus, neišvengė ankstyvos mirties ir mirė būdamas 45 metų, tai jis parardo 30 potencialių gyvenimo metų).  Prarasti potencialūs gyvenimo metai leidžia įvertinti priešlaikinių (ankstyvųjų) mirčių mastą ir susieja mirusiųjų skaičių su mirusiųjų amžiumi.
2017 metais Higienos institutas parengė informacinį leidinį „Prarasti potencialūs gyvenimo metai Lietuvoje 2014­­–2016 metais”. Leidinyje, atsižvelgiant į šalies gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, priešlaikinės mirties amžiaus riba pasirinkta 75 m. Taip pat palyginami potencialūs prarasti gyvenimo metai apskrityse ir savivaldybėse 2016 m. su 2014 m. ir su 2016 m. Lietuvos vidurkiu. Šis mirčių vertinimo metodas buvo sukurtas ir naudojamas sveikatos poreikiams vertinti bei  ligų profilaktikai.
Lietuvoje dėl visų mirties priežasčių  tarp gyventojų iki 75 m. amžiaus vidutiniškai kasmet buvo prarasta 282 918 gyvenimo metų. Daugiausiai Lietuvos 0–74 m. amžiaus gyventojai 2014–2016 m. potencialių gyvenimo metų prarado dėl kraujotakos sistemos ligų – vidutiniškai 74 380,2 gyvenimo metų kasmet (arba 26,3 proc.). Taip pat didelę dalį nuo visų prarastų potencialių gyvenimo metų sudarė išorinės mirties priežastys (žuvę transporto įvykiuose, nusižudę, sušalę, apsinuodiję alkoholiu) – 23,3 proc. 2014–2016 m. vidutiniškai dėl šių priežasčių buvo prarasti 65 796 gyvenimo metai kasmet. Trečioje vietoje buvo piktybiniai navikai – 21,4 proc. 2014–2016 m. dėl šių ligų kasmet buvo prarasti vidutiniškai 60 669 gyvenimo metai.
Kelmės rajono 0-74 metų amžiaus gyventojai  2014–2016 metais daugiausiai potencialių gyvenimo metų prarado dėl onkologinių susirgimų. Per šį laikotarpį dėl onkologinių susirgimų netekome 307 kelmiškių, vien 2016 metais  nuo onkologinių susirgimų mirė 94 rajono gyventojai. Vyrai – dažniausiai dėl bronchų, trachėjos vėžio, o moterys – dėl krūties ir storosios žarnos vėžio. Vertinant prarastus potencialius  gyvenimo metus, neišvengus ankstyvų mirčių dėl onkologinių susirgimų, 2016 metais netekti 2621 potencialūs gyvenimo metai.
Onkologinių ligų gydymas yra gerokai pažengęs, todėl diagnozė vėžys dar nereiškia mirties. Svarbu, kad liga kuo anksčiau būtų nustatyta. Deja, bet tik maža dalis gyventojų reguliariai tikrinasi sveikatą, todėl neretai ligos diagnozuojamos per vėlai, esant sunkioms komplikacijoms.
Kitos priežastys dėl ko anksti kelmiškiai vyrai miršta yra lėtinės kepenų ligos, cirozė, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu. Moterų  ankstyvos mirtys 2016 metais registruotos  dėl nervų sistemos ir jutimo organų sutrikimų. Analizuodami  ankstyvų  mirčių rodiklius dėl kraujotakos sistemos ligų bei lygindami su Lietuvos vidurkiu, matome gerėjančius rezultatus, ypač dėl mirtingumo nuo miokardo infarkto, kiek prastesni rodikliai  ankstyvų vyrų mirčių dėl išeminės širdies ligos.
Stebėdami  2014–2016 metų mirtingumo rodiklius dėl endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų, iš jų ir cukrinio diabeto, pastebime mirtingumo ankstyvame amžiuje mažėjimą, o kelmiškių prarastų potencialių gyvenimo metų skaičiuojame žymiai mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje.
Kodėl šia tema labai svarbu kalbėti ir analizuoti ankstyvų mirčių priežastis?
Statistika atskleidžia pagrindines ankstyvų mirčių priežastis – krūties, storosios žarnos, bronchų, trachėjos  vėžys. Deja, kol kas nėra nė vieno stebuklingo tyrimo, kuris padėtų nustatyti vėžį, kaip ir nėra recepto jam išvengti. Susirgti gali bet kas ir bet kada. Tačiau medikai rekomenduoja profilaktines programas, kurios gali nustatyti vėžines ligas ir ankstyvą vėžį. Rekomenduojama tikrintis dėl storosios žarnos vėžio, prostatos, krūties,  jei rūkote – plaučių vėžio. Labai svarbu vengti rizikos veiksnių, tokių kaip stresas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas. Ankstyvų mirčių dėl išeminės širdies ligos, lėtinių kepenų ligų, cirozės bei ligų susijusių su  alkoholio vartojimu galima išvengti pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą, nes 50 proc. tai susiję su žmogaus gyvenimo būdu. Atsisakius žalingų įpročių, galima išsaugoti sveikatą, išvengti ankstyvos mirties, neprarandant potencialių gyvenimo metų.

Informaciją pagal Higienos institutas informacinį leidinį parengė Lina Balčiūnienė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

visos mirtys prasti potencialūs gyvenimo metai del endokrinines sisemos ligų prasti potencialūs gyvenimo metai dėl krūties piktybinių navikų prasti potencialūs gyvenimo metai dėl piktybinių navikų prasti potencialūs gyvenimo metai

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 You can leave a response, or trackback.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *