ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

NEATLYGINTINAI DUOTI KRAUJĄ TAMPA GERO TONO ŽENKLU

rugsėjo 8th, 2017 | Posted by Lina Balčiūnienė in Aktuali informacija

Rugpjūčio 30 d. Kelmės  centre jau ne pirmą kartą vyko  Visuomenės sveikatos biuro ir  Nacionalinio kraujo centro organizuojama donorystės akcija, kurios metu  dovanoti kraujo atėjo 77 rajono gyventojai (iš jų pirmą kartą  duoti kraujo atėjo  net 34), paimta kraujo iš 60 donorų (iš jų pirmą kartą net 27).

Mes, kaip šios akcijos organizatoriai, esame dėkingi ne tik tiems  žmonėms davusiems neatlygintinai kraujo, bet ir įstaigų, organizacijų vadovams, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos  kapelionui, kunigui Donataui Klimašauskui už motyvaciją, pagalbą, informacijos sklaidą.

Neatlygintinai duoti kraują tampa gero tono ženklu, tai įrodo, pirmą kartą norinčių duoti kraują, žmonių skaičius. Taip pat, pasak kraujo centro darbuotojų, keletas kelmiškių neatlygintinai davė kraujo rugpjūčio 29 d. donorystės akcijoje prie Akropolio Šiauliuose.  Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – sveiki žmonės. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams. Kad užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį, būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų. Donorų kraujas naudojamas kraujo komponentams (eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai) gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms.

Kraujo donorystė naudinga

Prieš kurį laiką buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, turi galimybę išgyventi gerokai dažniau nei kraujo neduodantys žmonės, nes reguliariai  kraujo netekti įpratęs organizmas tampa atsparesnis kraujo stygiui. Mediciniškai įrodyta, kad reguliariai kraujo duodantis žmogus turi mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Duodant kraują stimuliuojami ne tik žmogaus kaulų čiulpai, bet kartu reguliuojamas ir cholesterolio kiekis. Prisitaikydamas prie pokyčių ir reguliariai netekdamas tam tikro kraujo kiekio, organizmas suaktyvina raudonųjų kūno kūnelių eritrocitų atsinaujinimą.

 Prieš donorystę kraujas yra visiškai nemokamai ištiriamas: nustatoma kraujo grupė, rezus D antigenas, hemoglobino kiekis. Po kraujo davimo taip pat atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar donoras neserga virusiniu hepatitu B arba C, ŽIV (AIDS).

 Kas gali būti donoru?

Kraujo donoru gali būti žmogus ne jaunesnis kaip 18 ir ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus. Duodantis kraujo žmogus turi būti sveikas ir sverti ne mažiau kaip 50 kg. Laikinus apribojimus, kai kraujo negalima duoti tik kurį laiką, nustato donorą apžiūrėjęs gydytojas. Kraujo negalima duoti dvi savaites po karščiavimo (aukštos temperatūros), po persirgto gripo ar kitos virusinės ligos. Po skiepijimų vakcina kraujo donorystė atidedama 4 savaitėmis. Po kitų skiepų, tokių kaip nuo hepatitų A arba B, pasiutligės, erkinio encefalito, jei žmogus jaučiasi gerai, kraujo duoti galima. Tačiau yra būklių, kada kraujo duoti tikrai negalima: tai AIDS, autoimuninės ligos, onkologinės ligos, epilepsija, cukrinis diabetas, širdies ydos, išeminė širdies liga, aritmija, trombozė, tuberkuliozė, venerinės ligos, hepatitas, alkoholizmas, narkomanija, lėtinės inkstų ligos, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos.

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertrauka tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Standartinė fiziologinė donoro duodamo kraujo dozė yra 450 ml ir dar apie 15-20 ml. kraujo paimama tyrimams. Tokia nekenksminga žmogaus sveikatai dozė yra imama viso pasaulio kraujo centruose. Prieš kraujo donorystę žmogus turi būti pailsėjęs, lengvai pavalgęs. Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Dieną prieš kraujo davimą siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto ir būtinai gerti pakankamai skysčių. Kraujo davimo dieną patariama nerūkyti.

 

Lina Balčiūnienė

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 You can leave a response, or trackback.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *