ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Viena erkė — dvi ligos

gegužės 30th, 2016 | Posted by Lina Balčiūnienė in Aktuali informacija

erke[1]   10 populiariausių mitų apie erkes ir jų ištraukimo metodus.

1. Erkių reikia saugotis tik miškuose Manyti, jog erkės gali įsisiurbti tik miškuose ar gūdžiose giriose – klaidinga. Lietuvoje (o taip pat ir kitose Baltijos šalyse) erkių galima prisirinkti savo gyvenamoje aplinkoje ar šalia jos – parkuose, nuosavų namų kiemuose, šalia daugiabučių ar gyvenamųjų namų esančiuose žaliuosiuose plotuose, vaikų darželių žaidimų aikštelėse, kolektyviniuose soduose bei sodybose.
2. Erkės atgyja tik vėlyvą pavasarį Iš žiemos miego erkės pabunda tuomet, kai temperatūra pasiekia 0º C. Dažniausiai tokią temperatūrą Lietuvoje galime justi jau kovo pabaigoje, nors gamtos lapija, skelbianti pavasarį, vis dar nėra sužaliavusi. Taip pat svarbu pastebėti, jog aktyvusis erkių periodas tęsiasi iki pat lapkričio vidurio, kai aplinkos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -7º C. Tačiau, ULAC duomenimis, yra užfiksuotas atvejis, kai įsisiurbusią erkę klaipėdietis aptiko net gruodžio mėnesį.
3. Skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo Tokie spėjimai – iš piršto laužti. Skiepai nuo erkinio encefalito – kol kas pati patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo erkių pernešamo viruso. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.
4. Persirgus Laimo liga įgyjamas imunitetas Laimo liga yra gydoma antibiotikais, tačiau ja persirgus imunitetas nesusiformuoja ir ja galima vėl susirgti.
5. Erkinis encefalitas visiškai išgydomas Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, pvz., antibiotikais šios ligos pagydyti neįmanoma. Efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo šios ligos – skiepai.
6. Greitai ištraukę erkę, erkiniu encefalitu nesusirgsime Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui tučtuojau, kai tik erkė įsisiurbia, todėl ankstyvas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo. Po kontakto virusas iškart patenka į odą. Tačiau operatyviai ištraukę erkę galime apsisaugoti nuo erkių pernešamos Laimo ligos.
7. Erkę reikia „uždusinti“ aliejumi ar riebalais Šis patarimas – blogiausia, ką galite išgirsti. Jokiu būdų negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, sviestu, alkoholiu, žibalu ar kitokiais tepalais, tikintis, kad ji uždus, ir bus lengviau ją pašalinti. Tokios liaudies priemonės tik dar labiau pablogina situaciją – erkė pradeda gausiau gaminti seilių ir vemti, tokiu būdu paskleisdama daugiau infekcijos sukėlėjų, taip pat ir bakterijų, kurios migruoja iš erkės žarnyno kartu su jo turiniu į aukos kraujotaką.
8. Erkę reikia skubiai vežti tyrimams. Jei ji – užkrėsta, galima iš karto profilaktiškai skirti antibiotikus. Ištrauktos erkės vežti į laboratoriją nereikia. Jeigu erkė ir buvo ligų pernešėja, dar nereiškia, kad jūs būtinai būsite užsikrėtę erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo near.
9. Erkę reikia išsukti kaip sriegį Tai – dar vienas populiarus mitas, kuris teigia, jog erkę reikia traukti prieš arba pagal laikrodžio rodyklę. Neturint specialaus įrankio – šis patarimas tik pakenks. Erkę reikia suimti kaip įmanoma arčiau odos paviršiaus ir palengva atidžiai traukti tiesiai į viršų. Traukiant erkę svarbu suimti ją nenaudojant per didelės jėgos tam, kad pavyktų ją ištraukti nepažeistą. Per daug sukiojant ir spaudžiant gali plyšti erkės žarnynas ir visas jo turinys patekti į žmogaus kraują, o būtent žarnyne gali tūnoti Laimo ligą sukeliančios bakterijos.
10. Neatsargiai traukiant erkę, mūsų kūne pasiliks jos galva Pirmiausia, ką būtina žinoti, – erkės neturi galvos kaip mes ją linkę įsivaizduoti, o veikiau tik mažytę burną, kuri yra sujungta su likusiu erkės kūnu. Į erkės „galvą“ pažvelgus per mikroskopą matomos vadinamosios burnos dalys: 2 į pjūklus panašios priekinės galūnės (cheliceros), kurios supa ilgą dantytą kardą primenantį straubliuką (hipostomą).Į odą įsiskverbia tik erkės straubliukas, kurį danteliai tvirtai stabilizuoja. Taigi, traukiant erkę, odoje gali likti tik mažytis jos straubliukas, o tai darant neteisingai – ir nulūžusios likusios burnos dalys. Visgi susidariusi duobelė odos paviršiuje gali sukurti įspūdį, jog ten giliai panirusi yra erkės galva.

Parengė Visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

Informacijos šaltiniai: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai; http://www.vlmedicina.lt/; http://www.sosdiagnostika.lt/news/92/124/Laimo-liga—faktai-ir-mitai

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.