ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Vaišės vasarą poilsiaujant gamtoje. Kaip išvengti apsinuodijimų?

birželio 23rd, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos

Vasara Lietuvoje tokia trumpa, todėl tik atšilus orams daugelis skuba pasimėgauti gamtos ramybe, pauogauti, paiškylauti prie vandens telkinių. Iškylų metu maistas ruošiamas lauke. Deja, malonumą valgyti gali aptemdyti apsinuodijimas maistu. Maisto ruoša šiltuoju metų laiku kelia papildomų maisto saugos reikalavimų, nes bakterijos geriausiai dauginasi esant šiltiems ir drėgniems orams. Iškylaujant gamtoje sukuriamos tiesiog idealios sąlygos greitam bakterijų bei kitų mikroorganizmų dauginimuisi maisto produktuose.

Kodėl dažniau apsinuodijama maistu vasarą? Todėl, kad daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome neplautų vaisių, uogų ir daržovių, padaugėja musių, dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio apsauginis barjeras, šiltas oras palankus mikroorganizmams greitai daugintis.

Kad poilsiaudami išvengtumėte apsinuodijimo maistu, atsiminkite:

Pasiruoškite poilsiui iš anksto

v     Mėsą ir paukštieną atitirpinkite šaldytuve, nes darant tai kambaryje –  mėsos paviršiuje ima veistis bakterijos, nors vidus dar gali būti sušalęs.

v     Šašlykus, kuriuos sumarinuosite, taip pat laikykite šaldytuve, o vieną kartą panaudoto marinato daugiau nebenaudokite.

v     Savo ruoštą, o taip pat iš restoranų bei kavinių užsakytą maistą gamtoje suvartokite per dvi valandas.

v     Nepamirškite pasiimti pakankamai geriamo vandens, nes jo prireiks ir maisto gaminimui.

Greitai  gendančius maisto produktus laikykite šaltai

v     Užšaldytus bei greitai gendančius maisto produktus laikykite šaltkrepšyje arba inde su ledu.

v     Jeigu patiekalus iškylai pasigaminate iš anksto-laikykite juos šaldytuve, o po to, iškylos metu- šaltkrepšyje.

v     Norėdami ilgiau išlaikyti produktus šaltus-šaltkrepšį laikykite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Įsitikinkite, ar jame yra pakankamai ledo kasečių, kurių pagalba galėsite užtikrinti tinkamą maisto produktų transportavimo ir laikymo temperatūrą.

Viskas turi būti švaru

v     Jokiu būdu nenaudokite vandens telkinių ar nežinomų šulinių vandens nei rankų plovimui, nei maisto gaminimui.

v     Nenaudokite tų pačių indų, įrankių ir pjaustymo lentelių žaliam ir paruoštam maistui, nes žalio maisto bakterijos gali išplisti ir ant termiškai apdoroto maisto.

v     Nepamirškite nuplauti daržovių ir vaisių.

v     Jeigu iškylos vietoje yra pastatyti stalai – reikia juos užtiesti plastikine staltiese, kad apsisaugotumėte nuo prieš tai viešėjusių iškylautojų paliktų mikrobų.

Gerai iškepkite mėsą

v     Iškeptą mėsą laikykite karštai – palikite ant grotelių iki tol, kol tieksite maistą ant stalo.

v     Niekada nevalgykite pusiau iškeptos mėsos, jei dar matosi kraujas, geriau perkaitinti mėsą, negu jos neiškepti.

v     Kepant mėsos gaminius suvertus ant iešmų, niekada nedėkite šalia jau iškepto ar bebaigiančio kepti gaminio (t.y. nepriglausti vieno prie kito). Žalios mėsos sultys gali užteršti saugiai paruoštą maisto produktą.

Jei abejojate – meskite lauk

v     Rinkdamiesi parduotuvėje maisto produktus, atkreipkite dėmesį, ar produktas yra įprastos spalvos, formos, konsistencijos, ar laikomas tinkamomis sąlygomis, ar nepasibaigęs tinkamumo vartoti terminas.

v     Net jei etiketėje nurodyta galiojimo data nepasibaigusi, bet parsinešę produktą namo, jaučiate keistą kvapą, palietus gaminį jaučiamas glitumas – jokiu būdu nevalgykite tokių maisto produktų.

v     Kraunat maisto produktus į pirkinių krepšelį, žalią mėsa, paukštieną, žuvį būtina atskirti/izoliuoti (pvz. dviguba pakuotė) nuo kitų maisto produktų, kurie bus vartojami be papildomo terminio (šiluminio) apdorojimo. Tokiu būdu, apsaugosime šiuos produktus nuo kryžminio užteršimo, nes žalios mėsos sultys gali užlašėti ant kitų, jau paruoštų vartoti maisto produktų.

v     Niekada nepirkite pažeistų pakuočių.

Apsinuodijimo maistu simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir/arba karščiavimas.

Daugeliu atvejų per maistą plintančių ligų galima išvengti, laikantis maisto saugos principų.

Mažiems vaikams, nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms su pažeista imuninė sistema yra didžiausia rizika susirgti patekus į organizmą kenksmingoms bakterijoms.

 

Kokia pirmoji pagalba apsinuodijus maistu?

Apsinuodijus maistu, jeigu žmogus yra sąmoningas, paklauskite, ko, kiek ir kada jis valgė. Jeigu apsinuodijimo simptomai atsirado po trumpojo slaptojo periodo (ką tik valgė), sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą: duodama išgerti šilto, sūraus vandens. Duokite gerti daug skysčių (negazuoto mineralinio ar paprasto vandens, silpnos juodosios arbatos). Jeigu simptomai atsirado po ilgojo slaptojo periodo (praėjo daugiau kaip 6 val.) arba žmogus (ypač vaikas ar senyvas žmogus) neteko daug skysčių ir dėl pykinimo ir vėmimo negali gerti, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

 

Poilsiaujantiems gamtoje patariame į kelionę pasiimti ilgai negendančių maisto produktų: šalto rūkymo dešros, duonos, batono, kumpio ar lašinių, pomidorų, agurkų, sausainių, džiūvėsėlių, džiovintų vaisių, riešutų.

Linkime Jums tik malonių akimirkų poilsiaujant gamtoje

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.