ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Alzheimerio liga

rugsėjo 20th, 2014 | Posted by VSB in Aktuali informacija

Kasmet rugsėjo 21 dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Pasaulyje yra daugiau nei 30 mln, sergančių šia liga.

10 Alzheimerį pranašaujančių ženklų:

  • Atminties praradimas. Labiausiai įprastas silpnaprotiškumo ženklas yra neseniai suži­no­tos informacijos pamiršimas. Žmogus pradeda pamiršti ir nepajėgus atgaminti informaciją vė­liau. Kas yra normalu? Kartais pamiršti vardus ar susitikimus.
  • Sunkumai, atliekant įprastas užduotis. Alzheimeriu sergantiems žmonėms dažnai sunku susi­pla­nuoti ar įvykdyti kasdienines užduotis. Žmonėms gali būti sunku pasigaminti valgyti, paskam­binti ar žaisti žaidimą. Kas yra normalu? Kartais pamiršti ko įėjai į kambarį, ar ką norėjai pasakyti.
  • Problemos su kalba. Žmonės, sergantys Alzheimerio liga, dažnai pamiršta paprastus žo­džius arba pakeičia neįprastais, padarydami savo kalbą arba raštą sunkiai suprantamais. Jie ga­li nerasti dantų šepetuko, pavyzdžiui, ir vietoje to paprašyti „to daikto mano burnai“. Kas yra normalu? Kartais turi problemų ieškant reikiamo žodžio.
  • Nesiorientavimas laike ir vietoje. Žmonės, sergantys Alzheimerio liga, gali pasiklysti kai­mynystėje, pamiršti, kur jie yra ir kaip ten papuolė, ir nežinoti kelio namo. Kas yra normalu? Pamiršti savaitės dieną, ar kur einama.
  • Vargana arba sumažėjusi nuomonė/sprendimai. Žmonės, sergantys Alzheimerio li­ga, gali netinkamai apsirengti, nešiodami keletą sluoksnių drabužių šiltą dieną ir nepakankamai dra­bužių šaltyje. Jie gali atiduoti dideles pinigų su­mas prekybininkams. Kas yra normalu? Priimant abejotiną arba diskutuotiną sprendimą laikas nuo laiko.
  • Problemos su abstrakčiu mąstymu. Kažkas, sergantis Alzheimeriu, gali turėti ne­įpras­tų sunkumų, atliekant sudėtingas protines užduotis, kaip, pavyzdžiui, užmiršdami skaičius ir kur jie naudojami.  Kas yra normalu? Išlyginti čekių knygelės balansą.
  • Daiktų padėjimas ne į vietą. Žmogus, sergantis Alzheimeriu, gali padėti daiktus į ne­įprastas vietas: lygintuvą – į šaldiklį, ar rankinį laikrodį – į cukrinę. Kas yra normalu? Kartais raktus arba piniginę nepadėti į vietą.
  • Pokyčiai nuotaikoje ir elgesyje. Žmogus, sergantis Alzheimeriu, gali parodyti staigius nuo­taikos pokyčius – iš ramaus į ašaras, ar piktą – be jokios priežasties. Kas yra normalu? Kartais jaustis liūdnai ar ,,ne nuotaikoje“.
  • Asmenybės skirtumai. Žmogaus, sergančio Alzheimeriu, asmenybė gali pasikeisti dra­matiškai. Jie gali tapti ypač sumišę, įtarūs, bailūs ar priklausomi nuo šeimos nario. Kas yra normalu? Žmonių asmenybės keičiasi kartu su metais.
  • Iniciatyvos pavadinimas. Asmuo, sergantis Alzheimeriu, gali tapti labai pasyvus, sė­dė­damas valandų valandas prie TV, miegodamas daugiau nei įprasta, ar nenorėdamas veikti to, ką įprastai veikė anksčiau. Kas yra normalu? Kartais jaustis nuvargusiam nuo darbo ar socialinių įsipareigojimų.

Priežastys:

Daugumos Alzheimerio ligos atvejų priežastys nežinomos. Jeigu Alzheimerio liga yra susergama iki 65 m., tuomet ji yra susijusi su genais ir paveldima iš kartos į kartą.  Nustatytas Alzheimerio ligos ryšys su Dauno sindromu, taip pat ligos atsiradimui gali turėti įtakos patirtos galvos traumos, virusinės infekcijos, arterinė hipertenzija, estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės, apsinuodijimas aliuminiu. Bendrai paėmus, viena aišku – jog ligos atsiradimui svarbi genetinių ir aplinkos faktorių sąveika.
Demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje, dažniausiai virš 65 metų. Jos simptomus patiria apie 5 proc. visų vyresnių nei 65 metų asmenų, o virš 80 metų jų skaičius padaugėja iki 20 proc. Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys (iki 65 metų), tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai; susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, pagrindinis simptomas – blogėjanti atmintis.

Alzheimerio liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Ankstyvoje stadijoje silpnėja trumpalaikė atmintis (pamiršta neseniai vykusius dalykus, tačiau kuo puikiausiai atsimena, kas buvo seniai praeityje), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla; atsiranda sumišimas, depresija, apatija. Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klajoja naktį. Toliau silpnėja atmintis: pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, o dažniausiai puikiai atsimena, kas vyko tolimoje praeityje; pamiršta verdančius ant viryklės puodus, vėliau – ir pavalgyti ar nusiprausti, nebesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų. Sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti. Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški. Kinta potraukių sfera: gali pasikeisti valgymo įpročiai (pvz., atsiranda potraukis saldumynams ar poreikis jais apsivalgyti), gali dažniau siekti seksualinių santykių, seksualiai elgtis netinkamoje aplinkoje ar nukreipti potraukį į netinkamus asmenis. Sutrinka miegas: sunkiai užmiega, dažnai pabunda, keliasi, nerimauja tamsoje, klajoja po namus, gali išeiti iš namų, paklysta. Keičiasi elgesys (elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami, – išeina į gatvę su pižama, kt.), emocijos (reakcija į jaudinančią aplinką blanki, tačiau be priežasties greitai supyksta ar tampa prislėgti, agresyviai kalba ar elgiasi). Gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų: mato ar girdi, ko iš tiesų nėra; be aiškios priežasties ima garsiai šaukti, klykti ar dejuoti. Kartais vėlesnėse stadijose išsivysto traukuliai. Progresuojant ligai, ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi. Vėlyvojoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti. Pacientas dažniausiai miršta nuo infekcijų (pvz.: pneumonijos), atsirandančių dėl ilgo gulėjimo ir išsekimo. Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo išgyvena vidutiniškai 7-12 metų.
Žinoma, visada galvojame, kad mūsų namuose artimiesiems visada atsiras vietos. O dar tos paskalos ir mitai apie nekokybiškus slaugos namus… Išgirdus menkiausią gandą norisi savo artimą ligonį pasilikti namuose, nes kaip bebūtų niekas juo nepasirūpins geriau nei Jūs.
Jei pastaruoju metu pastebėjote kad Jūsų artimas senyvo amžiaus giminaitis pradėjo elgtis keistai, vertėtų susimąstyti. Alzheimerio liga pasireiškia pavojingais simptomais, pavyzdžiui, ligonis gali užsikaisti kavos ir apie ją pamiršęs sudeginti visą virtuvę, arba išėjus pasivaikščioti pamiršti kelią į namus. Todėl tokiems žmonės reikalinga priežiūra. Tačiau priežiūra turi būti nuolatinė. Todėl ligonio slaugos klausimas tampa labai aktualus, kadangi retas iš mūsų gali praleisti visą dieną namuose.

Patarimai Alzheimeriu sergančių ligonių slaugytojams

Atostogos ar kiti įspūdingi ir geri prisiminimai dažniausiai lieka visų mūsų prisiminimuose. Tokie įspūdžiai gali likti ir Alzheimerio liga sergančiųjų atmintyje. Todėl siūloma su sergančiaisiais keliauti atgal laiku, į tuos gražius prisiminimus, kuriuos jie gali lengviau prisiminti ir kurie sukels jiems džiaugsmo. Tai taip pat bus puiki treniruote jų smegenims. Nusiteikite, klausytis įdėmiai ir užduoti klausimus, net jei pasakojimas tęsiasi antrą kartą iš eilės. Sutelkite visą savo dėmesį ir parodykite pagarbą savo mylimam žmogui. Identifikuokite save. Priminkite kas Jūs esate. Nereikia sergančiojo prašyti jus identifikuoti, nes tai gali sukelti nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, tarkime, kad atėjote pas savo mamą: „Mama, aš tavo dukra. Kaip tu šiandien?“ Elkitės atsargiai. Dažniausiai Alzheimerio liga sergantieji gali būti labai jautrūs nežodinėms užuominoms. Gali būti, kad jūsų šeimos narys nepripažins jūsų, ir nenorės kad jūs jį paliestumėte ar prieitumėte per arti. Tokiu atveju prieš ką nors darydami, duokite suprasti ir parodykite tai savo mylimam žmogui, tegul žino, ką jūs planuojate daryti. Pavyzdžiui, tarkim, „Tėti, aš ketinu padėti tau užsivilkti megztinį“. Nusišypsokite ir švelniai jį palieskite. Kontroliuokite savo balso toną. Jūsų kalbos tonas turėtų būti tolygus ir nepakeltas. Kalbėk lėtai ir negarsiai. Duokite laiko savo mylimam žmogui atsakyti į vieną klausimą prieš paklausiant kito. Tai gali šiek tiek užtrukti, todėl būkite kantrūs. Niekada nesiginčykite su savo šeimos nariu. Nereikia bandyti ginčytis su savo mylimu žmogumi jei jis painioja faktus. Pasistenkite suprasti, kaip jis jaučiasi. Dažnai jų elgesio priežastis yra baimė ir sumišimas. Leiskite laiką su savais maloniai ir jaukiai.

Parengė Kelmės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.