ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Vėjaraupiai atakuoja mūsų rajono gyventojus

sausio 20th, 2014 | Posted by VSB in Sveikatos priežiūra Kelmės rajono ugdymo įstaigose

Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pirmą šių metų mėnesį Kelmės rajone užregistruota 114 vėjaraupių atvejų. 2013 metais – 155 atvejai, o 2011 ir 2012 metais po 109 atvejus.

Vėjaraupiai –tai ūmi virusinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupiais dažniausiai sergama vaikystėje, didžiausias sergamumas stebimas iki 10 metų vaikų amžiaus grupėje. Tačiau vėjaraupiais susirgti gali ir suaugę. Suaugę žmonės šią ligą ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems šia liga, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Kaip užsikrečiama?

Ligą sukeliantis virusas plinta lašeliais per orą čiaudint ir kosėjant. Todėl  užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosėja, čiaudo ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose.

Per kvėpavimo takų gleivinę patekęs į kraują, jis išplinta organizme. Vaikas dažniausiai užsikrečia darželyje ar mokykloje. Užsikrėtęs žmogus 2-3 dienas prieš išbėrimą jau tampa pavojingas kitiems, nes skleidžia virusus į aplinką. Dėl šios priežasties kontroliuoti ligą yra sudėtinga, nes pats ligos nešiotojas to nežino. Net ir po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą – juostinę pūslelinę.

Kokie yra vėjaraupių simptomai?                   

                        Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2 – 3 savaitėms po užsikrėtimo. Tai yra, inkubacinis ligos periodas iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo trunka 11-21 dieną. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūnant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1 – 2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dieną nuo ligos pradžios.
Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina. Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys su sutrikusia imunine sistema bei suaugusieji. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.

 Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau kaip 2 – 3 proc. atvejų).

Komplikacijos

Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Kai žmogus pasikaso ir ta pačia ranka patrina akis, virusų patenka į jų junginę. Kyla sunkus virusinis akių uždegimas. Liga taip pat gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimu. Prasidėjus sunkiai komplikacijai reikia tuoj pat kreiptis į gydytoją

Kaip vėjaraupiai gydomi?

                      Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Svarbiausia – higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.

            Natūralus gydymas

Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti jam nagus, išvalyti panages, mažam vaikučiui galima užmauti pirštines. Būtina švariai ir dažnai plauti rankas.

Maudyti, kai nukris temperatūra.

Išmaudžius šluostyti švariu, karštu lygintuvu išlygintu rankšluosčiu.

Dažnai keisti baltinius ir patalynę.

Bėrimas gali pažeisti burnos gleivinę, todėl patartina maitinti šiltu, minkštu ar skystesniu maistu. Galima vaikui pasiūlyti valgyti per šiaudelį. Nesiūlyti aštrių, sūrių produktų, citrusinių vaisių.

Ligonio kambarį gerai vėdinti, grindis šluostyti drėgnu skuduru, valyti dulkes.

Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?

Minėta liga neturi sezoniškumo, sergama beveik ištisus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra. Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir labai greit plintantis aplinkoje, kurioje išsilaiko neilgai. Todėl labai svarbu gerai išvėdinti patalpas, pastoviai šluostyti  drėgnu būdu  dulkes ir kuo anksčiau izoliuoti sergantį žmogų. Nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju stebimi nuo 11 iki 21 dienos. Tėveliai neretai nekreipia dėmesio į šias medikų rekomendacijas, tad žaliai išmargintų ligoniukų tenka sutikti ir gatvėje. Toks neatsakingas suaugusiųjų elgesys tik dar labiau padidina sergamumą šia liga.

Tačiau efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo vėjaraupių – vakcinacija. Vakcina pasižymi labai dideliu efektyvumu. Vėjaraupių vakcina sukurta pakankamai neseniai, todėl jos naudojimo apimtys dar nėra didelės. Lietuvoje vakcina (skiepai) nuo vėjaraupių neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai.

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.