ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Fluoras geriamajame vandenyje

balandžio 22nd, 2013 | Posted by VSB in Sveika gyvensena

Prieš 20 metų tuometinio Kelmės higienos centro vadovės, dabartinės LR Seimo narės Almos Monkauskaitės iniciatyva Higienos centro laboratorijoje buvo atlikti išsamūs rajono vandenviečių geriamojo vandens tyrimai ir tuo metu paaiškėjo, kad kai kurių vandenviečių geriamajame vandenyje fluoro kiekis yra padidintas. Tyrimai, pakartoti Vilniuje, patvirtino, kad fluoro kiekis iš tiesų viršija leistiną ribą.

Praėjo dvidešimt metų, tačiau ne visos problemos sprendžiamos paprastai, greitai ir pigiai. Kadangi visuomenės sveikata ne tik medikų rūpestis, bet ir daugelio institucijų bendras darbas ir pastangos,   tad Kelmės visuomenės sveikatos biuro iniciatyva, bendradarbiaujant su Kelmės rajono savivaldybės administracija, Kelmės Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei UAB ,,Kelmės vanduo“ 2013 m. Kelmėje šiaurės vakarų Lietuvos regionui surengtas seminaras „Fluoras geriamajame vandenyje“.

Seminare dalyvavo Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Šiaulių visuomenės sveikatos biuro, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Raseinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Raseinių vandenys“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Kuršėnų vanduo“, Kelmės rajono PSPC, Kelmės visuomenės sveikatos biuro, Kelmės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei UAB ,,Kelmės vanduo“ atstovai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos specialistai ir seniūnai.

Sveikinimo žodį seminaro dalyviams tarė Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis ir visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė, atkreipę dėmesį į esamą problemą.

Pranešimą „Geriamojo vandens kokybė Kelmės mieste ir rajone“ klausytojų dėmesiui pateikė Kelmės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinės veterinarijos inspektorius Arūnas Teišerskis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kelmės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012–2013 m. kontroliuoja 33 vandenvietes. Kelmės rajone geriamajame vandenyje dažniausiai viršijami bendrosios geležies, amonio, fluoridų ir drumstumo rodikliai.

Kaip sakė pranešėjas, Kelmės mieste ir rajone yra 21 vandenvietė (pagal 2012 m. UAB „Kelmės vanduo“ duomenis – 12 530 vartotojų), kuriose viršijamas ribinis fluoridų kiekis. Trijose vandenvietėse – Kelmės miesto (didžiausia koncentracija 2,3 mg/l), Šaukėnų (didžiausia koncentracija 3,0 mg/l) ir Šedbarų (didžiausia koncentracija 1,9 mg/l) – fluoridų kiekis yra didesnis nei kitose. Tuo tarpu norma yra 1,5 mg/l.

Kelmės miesto vandenvietei Lopetiškių k. VVSPT (Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) 2012 m. balandžio 18 d. išdavė išlygas fluorido geriamajame vandenyje ribinei vertei. Didžiausia laikinoji leidžiama vertė 2,2 mg/l. Ji galioja iki 2015 m. balandžio 17 d. Šios vandenvietės tiekiamą geriamąjį vandenį vartoja 8 660 gyventojai (pagal 2012 m. UAB „Kelmės vanduo“ duomenis).

Pranešimą „Šiaurės Vakarų Lietuvos geriamojo vandens ištekliai“ skaitė Lietuvos geologijos tarnybos vyriausioji specialistė Daina Radzevičienė. Vandenį su padidintomis fluoro koncentracijomis vartoja daugiau nei 90 tūkstančių šiaurės vakarų Lietuvos gyventojų (2,4% visų šalies gyventojų). Fluorido šalinimo iš geriamojo vandens technologijos žinomos gana seniai, tačiau jos yra brangios, kai kurių jų naudojimas sukuria antrinius teršalus.  Pigiausi ir efektyviausi metodai būtų eksploatacinių gręžinių pergręžimas į seklesnius vandeninguosius sluoksnius arba atskiedimas.

Reikalavimai naudojant šiuos būdus – turi būti pakankamas kiekis geros kokybės alternatyvių požeminio vandens šaltinių. Norint išspręsti geros kokybės geriamojo vandens tiekimo problemą, šiaurės vakarų Lietuvos regione konkrečiose probleminėse vandenvietėse reikėtų inicijuoti specialius hidrogeologinius tyrimus.

Chemiko požiūrį į vandens filtrus pateikė UAB „Vandens tyrimai“ direktorius Valdas Šimčikas. Apie fluoro poveikį sveikatai įdomiai papasakojo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė. Odontologė doc. dr. Julija Narbutaitė, atstovavusi Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, pateikė pranešimą „Dantų fluorozė: priežastys ir klinikinė išraiška“.

UAB „Kelmės vanduo“ direktorius Bronius Paliulis skaitė pranešimą „„Fluoras geriamajame vandenyje“ galimybių studijos ir esamos padėties pristatymas“. Kaip sakė pranešėjas, Lietuvoje vandens kokybe iš čiaupo galime didžiuotis, nes vanduo išgaunamas iš požeminių telkinių, jis neužterštas nitratais, nėra chloruojamas, kaip tarybiniais laikais, ir daugeliu atvejų geležies, mangano ar kitų mineralų perteklius pašalinamas.

Įvairiose šalyse fluoro koncentracijos reikalavimai yra skirtingi. Kaip jau minėta, Lietuvoje norma yra 1,5 mg/l, ES – 1,5 mg/l. O, pvz., JAV – 4,0 mg/l.

Galime palyginti situaciją įvairiuose Lietuvos rajonuose. Mažeikių  rajone fluoro koncentracija yra 2,3–2,56, Kretingos 1,62–5,03, Skuodo 1,5–4,88, Šiaulių 1,55–2,69, Telšių 0,44–0,46, Varėnos 0,08–0,15, Vilniaus miesto ≈ 0,2 mg/l. Kelmės – 1,66–3,44 mg/l.

2012 m. Kelmės rajono gręžiniuose (pasirinktinai) pagal vykdomą programinę priežiūrą buvo nustatytas toks fluoro kiekis: Girnikų – 3,2, Užvenčio – 3,1, Aunuvėnų – 2,9, Stulgių – 2,8, Šaukėnų – 2,8, Butkiškės – 2,6, Šedbarų – 2,0, Kelmės – 2,0, Vaiguvos – 1,8, Kiaunorių –  1,7, Verpenos – 1,5 mg/l.

Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-9 patvirtintas priemonių, kurių reikia imtis, kad per ribotą laikotarpį būtų atkurta nustatyta fluorido vertė Kelmės miestui tiekiamame vandenyje, planas. Viena iš numatytų priemonių buvo Galimybių studijos parengimas
siekiant nustatyti higienos normos HN24:2003 reikalavimus atitinkančius požeminio vandens horizontus, esančius netoli esamos Kelmės vandenvietės, įvertinant galimybes tiekti vandenį iš jų.

2012 m. UAB „Kauno hidrogeologija“ atliko darbus siekdama surasti naujus, neištirtus vandeningus horizontus, kurių vanduo atitiktų higienos normos HN24:2003 reikalavimus arba analičių reikšmės būtų artimos reikalaujamoms. Vandens tyrimus atlikto sertifikuota labaratorija, UAB „Vandens tyrimai“.

Kaip sakė pranešėjas, Galimybių studija parodė, kad naujame plote – UAB „Kelmės vanduo“ teritorijoje – galima įrengti eksploatacinį gręžinį, kuris tenkintų visus arba didžiąją dalį Kelmės miesto poreikių.

UAB „Kelmės vanduo“ vandenvietės teritorijoje Lopetiškių k. buvo išgręžtas 100 m gylio žvalgybinis gręžinys, tačiau vandeningo sluoksnio nerasta. Įvertinus Verpenos vandenvietės gręžinio vandenį ir Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Taikos g. 5) gręžinio vandenį, kuriame fluoridų kiekis neviršija normos, buvo išgręžtas žvalgomasis-bandomasis iki 220 m gylio gręžinys prie UAB „Kelmės vanduo“ vandens gerinimo įrenginių. Čia fluoridų kiekis vandenyje išlieka didesnis nei nustatyta higienos normos, tačiau 15% mažesnis nei dabar eksploatuojamos vandenvietės gręžiniuose.

Įrengus eksploatacinį gręžinį pačioje Kelmėje, netoli vandens bokšto, būtų sumažintos elektros sąnaudos, nes nereiktų vandens pumpuoti ilga trasa iš vandenvietės už miesto ribų. Kelmės miesto vandens poreikius iš esmės patenkintų vienas gręžinys, o dabar eksploatuojami gręžiniai liktų kaip rezerviniai.

Kaip jau minėta, žinoma daug fluoro pašalinimo iš vandens metodų, tačiau visi jie pakankami brangūs (1m³ vandens išvalyti sunaudojama 4 kWh elektros energijos), o kai kurių metodų naudojimas sukuria antrinius teršalus.  Atskiedimas  – tai paprasčiausias ir dažniausiai pigiausias fluoro koncentracijos sumažinimo metodas. Vienintelis reikalavimas naudojant šį  būdą yra pakankamas kiekis geros kokybės alternatyvių vandens šaltinių.

Klaidinga manyti, kad fluoras pasišalina iš vandens jį virinant (fluoras tik susikoncentruoja, bet jo nesumažėja) ar užšaldant (šaldymo metu vandenyje fluoridų koncentracija nesikeičia).  Žmogus tiesiogiai į organizmą sunaudoja 3 – 5 proc. vandens, likusi dalis apie 95 proc. vandens patenka į nuotekų sistemą. Naudojant fluoruotą dantų pastą organizmas gauna didesnį fluoro kiekį, nei geriant vandenį su fluoru.

Atsižvelgiant į tai, kad 95 proc. vandens išleidžiama į nuotekų sistemą, kyla klausimas: ar tikslinga brangiai mokėti už vandens išvalymą ir jį išleisti tiesiogiai į nuotekų tinklą. Fluoro pašalinimo įrenginių statybai reikalinga būtų investuoti 2 mln. litų, dėl to didėtų vandens kaina. Pigesnio vandens valymo būdo ieškojimas būtų išmintingiausias sprendimas.

Informaciją parengė ir fotografavo Vaida Sutkienė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.