ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Kaip kovoti su gripu?

sausio 24th, 2013 | Posted by VSB in Prevencinės programos

Gripas vis labiau įsibėgėja. Primename, jog gripas prasideda staiga: pakyla temperatūra iki 39-400 C (karščiavimas trunka 3-5 dienas); skauda galvą, akis, visą kūną; atsiranda sausas kosulys; kartais sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla.

Jei karščiavimas užsitęsia, galima įtarti, kad išsivystė komplikacijos. Dažniausios iš jų – plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, ausų uždegimas. Rečiau – meningitas, širdies raumens uždegimas. Retais atvejais gali pasireikšti trišakio ir tarpšonkaulinių nervų uždegimai.

Ką daryti susirgus?

Jei nėra komplikacijų, ligoniai gydosi namuose. Sergantįjį reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Ligonio kambarys turi būti šiltas, gerai vėdinamas, valomas drėgnu būdu, nosinės ir rankšluosčiai vienkartiniai ar dažnai keičiami. Jei temperatūra aukštesnė nei 37 0C, kiekvieną kartą, temperatūrai pakilus vienu laipsniu, netenkama apie 400 ml skysčių, tirštėja kraujas, blogėja jo cirkuliacija, inkstų veikla. Apie tai signalizuoja pagreitėjęs pulsas, išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti ir svaigstanti galva, suglebę raumenys, bendras energijos trūkumas ir užkietėję viduriai. Dar skysčių organizmas praranda kosint. Be to, kad iš organizmo būtų pašalintas sekretuotas uždegiminis skystis – kvėpavimo takų gleivinės turi būti gerai sudrėkintos. Jei organizme nebus pakankamai vandens, nepadės net atsikosėjimą lengvinantys vaistai, liga progresuos. Todėl karščiuojančius ir kosinčius ligonius būtina girdyti vandeniu bei šiltais gėrimais. Karščiuodami nenaudokite šildančių dalykų – karštų arbatų, kompresų, neapvyniokite kaklo, neapsiklokite storomis antklodėmis, nekaitinkite kojų, nes tuomet kūno temperatūra dar kils. Išimtis – periodas, kai vargina stiprus šaltkrėtis, temperatūra dar tik kyla. Tuomet kūną reikia šildyti ir iš išorės, ir iš vidaus. Gerai padeda arbatžolių arbatos: šalavijų ar čiobrelių, paskanintos šaukšteliu medaus. Per parą karščiuojantis ligonis turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių. Nepatartina gerti kavos, nes ji alina ir taip ligos apkrautą organizmą.

Vaistingųjų augalų poveikis paprastai yra platesnis ir švelnesnis nei sintetinių medžiagų. Tai ypač svarbu gydant vaikus, vyresnius žmones, kurie yra jautriausi cheminiams vaistams. Dauguma vaistažolių labai veiksmingos dėl jose esančių veikliųjų medžiagų, o šalutinio poveikio rizika labai maža. Taip krinta temperatūra, ligonis išprakaituoja, išplaunami toksinai, atkuriamas skysčių kiekis. Nuo šiltų gėrimų sudrėksta burnos ir kvėpavimo takų gleivinė, tampa lengviau kvėpuoti pro nosį, mažiau vargina sausas kosulys.

Jei jaučiatės blogai, liga neskuba atsitraukti, o jūs nebeturite jėgų su ja kovoti, nedelskite, kreipkitės pas savo šeimos gydytoją.

Nenori sirgti gripu – stiprink imunitetą, epidemijos metu venk žmonių susibūrimų, nepamiršk asmens higienos.

 

 

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.