ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

KELMĖS RAJONO GYVENTOJŲ MIRTINGUMAS MAŽĖJA, TAČIAU IŠLIEKA DIDESNIS NEI LIETUVOJE

rugpjūčio 20th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos

Mirtingumas Kelmės rajono savivaldybėje didesnis nei bendrai registruojamas Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento ir higienos instituto duomenimis Kelmės rajono savivaldybėje 2011 metais mirė 496 asmenys, o tai 1000-čiui rajono gyventojų teko 14,1 mirties atvejų, kai Lietuvoje registruojamas vidurkis 2011 metais siekė 12,7 atvejo. Galime pasidžiaugti nebent tuo, kad mirtingumas Kelmės rajono savivaldybėje sumažėjo lyginant su keliais ankstesniais metais, nes, pavyzdžiui, 2010 metais mirė 566 asmenys, o tai teko 15,6 atvejo 1000-čiui gyventojų. Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis 2012 metais per  pirmąjį pusmetį mirė 264 rajono gyventojai.

Kaip ir visoje Lietuvoje, pagrindinės Kelmės rajono savivaldybės gyventojų mirties priežastys jau daug metų išlieka nepakitusios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2011 metais sudarė 86,5 proc. visų mirties priežasčių. Kelmės rajono savivaldybėje iš 496 asmenų, mirusių 2011 metais, 300 mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, t.y. 60 proc., dar 81 žmogus arba 16 proc. mirė nuo piktybinių navikų, o dešimtadalis (10 proc.) arba lygiai 48 gyventojai mirė dėl išorinių priežasčių.

Pirma ir svarbiausia priežastis, dėl kurios mirštama, yra kraujotakos sistemos ligos. Kelmės rajono gyventojams 2011 metais teko daugiau mirčių nuo kraujotakos sistemų ligų (8,5 mirtys 1000-čiui Kelmės rajono gyventojų) nei bendrai užregistruota Lietuvoje (7,2 mirtys 1000-čiui Lietuvos gyventojų). Apie du trečdalius (2011 metais užregistruotos 197 mirtys) mirčių sąlygojo lėtinės išeminės širdies ligos.

Antra vieta pagal gyventojų mirtingumo struktūrą Kelmės rajono savivaldybėje tenka piktybiniams navikams. 2011 metais mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius (2,3 mirtys) 1000-čiui gyventojų Kelmės rajono savivaldybėje buvo mažesnis nei bendras Lietuvos vidurkis, kuris siekė 2,5 atvejo 1000-čiui gyventojų, nors 2010 metais jis buvo didesnis ir siekė beveik 3 mirties atvejus1000-čiui rajono gyventojų. Apie penktadalis mirčių nuo piktybinių navikų buvo sąlygotos bronchų ir plaučių (15 mirčių), apie dešimtadalį (9 mirtys) skrandžio piktybinių navikų.

Trečiasis aspektas įtakojantis Kelmės rajono savivaldybės gyventojų mirtingumą yra mirtys susijusios su išorinėmis priežastimis. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių Kelmės rajono savivaldybėje yra didesnis nei vidutiniškai užregistruota Lietuvoje ir siekė 1,4 mirtis 1000-čiui rajono gyventojų. Ypatingai svarbu pabrėžti, kad daugumą mirčių dėl išorinių priežasčių susijusios su savižudybėmis. 2008-2011 metais Kelmės rajono savivaldybėje nusižudė vidutiniškai po 22 žmones. 2010 metais nusižudė 20 vyrų ir 2 moterys, 2011 metais – 18 vyrų ir 4 moterys, o tai sudarė beveik pusę išorinių mirčių atvejų (46 proc.). 2011 metais Lietuvoje vidutiniškai 100000-čių gyventojų teko 31,6 savižudybės, o tuo tarpu Kelmės rajono savivaldybei dvigubai daugiau – 62,5 atvejo.

Taip pat galime pridurti, kad vyrai nuo piktybinių navikų ir išorinių priežasčių (ypatingai savižudybių) miršta dažniau nei moterys, o moterys – dažniau nuo kraujotakos sistemos ligų, kuriomis dažnai susergama dėl netinkamo gyvenimo būdo, streso,  fizinio neaktyvumo ir neteisingos mitybos.

Laimis Jonutis

Kelmės VSB visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.