ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Kviečiame į konferenciją „Bendruomenės galimybės lėtinių neinfekcinių ligų valdyme“

spalio 19th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Kviečiame į konferenciją „Bendruomenės galimybės lėtinių neinfekcinių ligų valdyme“ yra išjungti)

(daugiau…)

Rizikos grupių asmenims – nemokami skiepai nuo gripo

spalio 16th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Rizikos grupių asmenims – nemokami skiepai nuo gripo yra išjungti)

Lina Balčiūnienė
Kelmės sveikatos biuro direktorė

Rizikos grupių asmenims – nemokami skiepai nuo gripo

Gripas ir kitos ūminės kvėpavimo takų infekcinės  ligos yra vienos iš dažniausių. Lietuvoje kasmet užregistruojama 400-700 tūkstančių gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų ligų atvejų, nors iš tikrųjų šiomis ligomis serga daugiau žmonių. Kelmės rajone per 2012 m. devynius mėnesius  užregistruoti 2126 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejai bei 19 gripo atvejų; 2011 m. užregistruoti 3935 ŪVKTI atvejai bei 198 gripo atvejų; 2010 m. užregistruoti 3109 ŪVKTI atvejai ir 11 gripo atvejų. Šiais metais aplinkoje cirkuliuoja A (H1N1), A (H3N2) ir B tipo gripo virusai. Šios gripo padermės yra sezoninio gripo vakcinoje, kuri pagaminta  Prancūzijoje.

Daugelis žmonių mano, kad ruduo – ne ruduo, jei nesergama gripu. O tokia klaidinga nuostata susiformavusi todėl, kad šaltu metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus – tokius kaip slogą, čiaudulį, skausmą ryklėje, nedidelius galvos skausmus, truputį pakilusią temperatūrą ir kita – žmonės dažnai vertina kaip gripą. Tikrumoje tai yra ne gripas, o įvairių bakterijų ir virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegiminis susirgimas.

(daugiau…)

Fizinis aktyvumas – sveikatos pagrindas

spalio 12th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Fizinis aktyvumas – sveikatos pagrindas yra išjungti)

Mūsų laikmečiui būdinga labai sparti socialinė, mokslinė bei techninė plėtra. Biologiniai procesai, skirtingai nuo socialinių, kinta labai lėtai. Socialiniai veiksniai žmogaus organizmui kelia vis naujus reikalavimus. Dėl to šiandieninis žmogus verčiamas mąstyti ir veikti daug greičiau už savo protėvius. Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusi žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą – fizinį aktyvumą. Milijonus metų gamta ir fizinis darbas lyg koks skulptorius lipdė žmogaus kūną, lavino jo jėgą, grūdino valią. Dabar žmogus kasdieniame gyvenime nedažnai susiduria su sunkiu fiziniu darbu, aktyvia fizine veikla. Akademiko A. Bergo duomenimis, prieš šimtą metų fizinis darbas sudarė 94-96 procentus viso žmogaus darbo, o dabar tik 1 procentą. Medicinoje plačiai žinoma taisyklė: kuo daugiau organizmo organai ir jų sistemos naudingai apkraunami, t. y. aktyviai funkcionuoja, tuo mažiau susidėvi.

Fizinis aktyvumas gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą, mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra labai svarbus. Fiziškai aktyvi gyvensena yra ne tik sveikatą stiprinantis, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis veiksnys: aktyvūs žmonės esti geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką. Sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Deja, per didelis mokymosi krūvis, pasyvių laisvalaikio formų įsigalėjimas (TV ir kompiuteris), sporto būrelių, žaidimo aikštelių ir kitų galimybių stoka labai riboja mokinių norą sportuoti. Nepakankamai vystoma ir mokinių motyvacija sportuoti, todėl jie vengia eiti į mokyklą pėsčiomis, nenori dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, nemėgsta šokių, sveikatingumo švenčių. (daugiau…)

Šių laikų epidemija – depresija

spalio 10th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Šių laikų epidemija – depresija yra išjungti)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šiais metais spalio 10 d. – Psichikos sveikatos diena – skirta depresijai. Pasaulio sveikatos organizacija ją pavadino „Depresija – pasaulinė krizė“.

Ką reikėtų žinoti apie depresiją?

Maždaug 350 milijonų žmonių kenčia nuo depresijos. Pasaulio psichikos sveikatos tyrimas, vykdytas 17-oje šalių, parodė, jog praeitais metais 1 iš 20 žmonių yra turėjęs depresijos epizodą. Depresija paveikia ne tik sergantįjį, bet ir jo aplinkinius. Deja, daugelis žmonių ją neigia. Liga lieka paslėpta – negydoma, apleista.

Depresija dažnai prasideda jauname amžiuje ir moteris ištinka dažniau negu vyrus. 1–2 moterys iš 10 suserga pogimdyvine depresija. Ši liga neleidžia tinkamai rūpintis naujagimiu ir gali rimtai paveikti vaiko augimą ir vystymąsi.
Kiekvienais metais nusižudo beveik 1 milijonas žmonių. Be to, kiekvienam, atėmusiam iš savęs gyvybę, tenka po 20 bandžiusiųjų nusižudyti. (daugiau…)

Sveikata – kasdieninio triukšmo spąstuose

spalio 8th, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Sveikata – kasdieninio triukšmo spąstuose yra išjungti)

Automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir kiti aplinkoje sklindantys garsai – tai tik maža dalis garsų, kuriuos daugelio mūsų ausys girdi beveik kasdien. Galbūt nepastebime, bet nuolatinis triukšmas kenkia mūsų sveikatai: prastėja klausa, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, trinka virškinimo sistemos veikla. Be to, silpnėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, triukšmas dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresą. Jis gali kenkti žmogui ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, trikdydamas pagrindinę jo veiklą, pvz., miegą, poilsį, mokymąsi, bendravimą ir pan. Kai kurie žmonės triukšmui jautresni už kitus. Labiausiai nuo jo turėtume saugoti vaikus, nes jiems reikia daugiau ir kokybiškesnio miego nei suaugusiesiems. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus (jų dienos režimas itin pažeistas nereguliaraus miego). Tai ypač aktualu šalia intensyvaus eismo, judrių gatvių ar triukšmingų vietų gyvenantiems gyventojams, kurie nuolatos veikiami transporto priemonių sukeliamo triukšmo.

Kita vertus, nėra būtina gyventi dideliame mieste, kad triukšmas paliktų savo pėdsakų jūsų sveikatai. Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendindamas aplinkos triukšmo prevencijos programą Kelmės rajone, visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, jau antrus metus iš eilės rugsėjo mėnesį vykdė aplinkos triukšmo tyrimus.

Aplinkos triukšmo matavimai Kelmės rajono savivaldybėje atlikti 2012 metų rugsėjo 10 dieną aplinkos triukšmo stebėsenos vietose: Kelmės Aukuro vidurinės mokyklos, Kelmės laidojimų namų (S. Šilingo g. 6), Kelmės bažnyčios, Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, Kelmės ligoninės, Kelmės gyvenamosios zonos (Žemaitės g. 45) ir Tytuvėnų ligoninės teritorijų aplinkose.

(daugiau…)

Mokinio kuprinėje ne tik knygos

spalio 2nd, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Mokinio kuprinėje ne tik knygos yra išjungti)

Kiekvieno mokinuko neatsiejama įvaizdžio dalis – mokyklinė kuprinė. Netaisyklingas kuprinės nešimas ir kuprinės svorio nekontroliavimas turi įtakos formuojantis netaisyklingai laikysenai, šie  sutrikimai yra aktuali moksleivių sveikatos problema. 2011 m.  14 proc. visų profilaktiškai patikrintų mokinių diagnozuota netaisyklinga laikysena ir skoliozė. Ši problema dažniausiai sutinkama tarp 5 – 10 klasių mokinių.  Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, dažniausiai ji susiformuoja dėl netinkamos aplinkos: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per sunki ar netinkama  mokyklinė kuprinė, per mažai juda. Ryškiausi pakitimai vyksta jaunesniame mokykliniame amžiuje (7–10 metų), nes toliau auga ir kaulėja skeletas, tačiau stuburas tebėra ne visai sukaulėjęs, lankstus.

Kelmės visuomenės sveikatos biuras jau antrus metus vykdo kuprinių svėrimo akciją 2011 metais mokyklų sveikatos priežiūros specialistai svėrė pradinukų kuprines, šiemet pasvėrė ir penktokų bei šeštokų kuprines. Akcijos  tikslas – įvertinti mokinių nešiojamų kuprinių svorį, siekiant išvengti vaikų laikysenos sutrikimų dėl per didelio kuprinių svorio. Nuo rugsėjo 24 d. buvo pasverta 812 kuprinių.  Tyrimo rezultatai parodė,  kad egzistuoja ,,sunkios mokyklinės kuprinės“ problema.  Tik 51 proc. moksleivių  mokyklinės kuprinės svėrė iki 10 proc. moksleivio svorio, t.y. tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. Net 42 proc. moksleivių kuprinių svėrė nuo 10 iki 15 proc. jų svorio ir  5 procentai moksleivių nešioja mokyklinę  kuprinę  daugiau kaip 15 proc. savo svorio. Toks kasdieninis nešiojimas sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės gali būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys, darantis įtaką moksleivio nugaros skausmams ar kitiems stuburo pakenkimams atsirasti.

(daugiau…)

Paminėta Pasaulinė širdies diena

spalio 1st, 2012 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Paminėta Pasaulinė širdies diena yra išjungti)

Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

1999 m. Pasaulinė širdies federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline širdies diena, kuri minima  90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą.

Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultus, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Manoma, kad 2030 m. jis gali pasiekti 23 mln. mirčių per metus. Lietuvoje 2011 m. iš visų mirusių vyrų – 48% mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 65%. Kelmės rajono gyventojų mirtingumas mažai skiriasi nuo Lietuvos rodiklių iš visų mirusių vyrų – 48 % mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 72%. Mirusiųjų skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų Kelmės rajone  iki pat 2010 metų sparčiai augo ir tik paskutiniais 2011 metais sumažėjo.

Širdies bei kraujagyslių ligomis neretai susergama dėl netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, alkoholio, psichosocialinio streso, antsvorio. Mitybos pakyčiai taip pat įtakoja širdies kraujagyslių sistemos ligų atsiradimui. Šiandienos pasaulyje pilna perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis. Neigiamą įtaką sveikatai turi ir įvairių dietų laikymasis. Labai svarbus rizikos veiksnys – nepakankamas fizinis aktyvumas.

(daugiau…)