ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

VAKCINA NUO SEZONINIO GRIPO PASIEKĖ GYDYMO ĮSTAIGAS

spalio 19th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui VAKCINA NUO SEZONINIO GRIPO PASIEKĖ GYDYMO ĮSTAIGAS yra išjungti)

Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė


Gripas ir kitos ūminės kvėpavimo takų infekcinės  ligos yra vienos iš dažniausių. Lietuvoje kasmet užregistruojama 400-700 tūkstančių gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų ligų atvejų, nors iš tikrųjų šiomis ligomis serga daugiau žmonių. Kelmės rajone per 2011 m. devynius mėnesius  užregistruoti 3109 ūminių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejai bei 11 gripo atvejų; 2010 m. užregistruoti 2836 ŪVKTI atvejai bei 196 gripo atvejai; 2009 m. užregistruoti 4175 ŪVKTI atvejai ir 555 gripo atvejai.

Daugelis žmonių mano, kad ruduo – ne ruduo, jei nesergama gripu. O tokia klaidinga nuostata susiformavusi todėl, kad šaltu metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus – tokius kaip slogą, čiaudulį, skausmą ryklėje, nedidelius galvos skausmus, truputį pakilusią temperatūrą ir kita – žmonės dažnai vertina kaip gripą. Tikrumoje tai yra ne gripas, o įvairių bakterijų ir virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegiminis susirgimas.

Visai kas kita yra gripas, kuris pasireiškia staiga pakilusia (dažniausia aukšta) temperatūra, šaltkrėčiu, stipriu galvos ir raumenų skausmu, sąnarių maudimu, kartais varginančiu sausu kosuliu. Neretai būna ir pykinimas, nemiga, žmogus gali kliedėti, gali atsirasti net ir kūno traukuliai. Sloga ir kosulys paprastai atsiranda po dviejų ar trijų dienų.

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). (daugiau…)

Ar dar girdime tylą?

spalio 18th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Ar dar girdime tylą? yra išjungti)

Laimis Jonutis

Kelmės visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas

 

Ar dar girdime tylą?

Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia, tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Esant dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Triukšmas gali nulemti miego sutrikimus, nerimą, pablogėjusią atmintį.  Nustatyta, kad triukšmo poveikis priverčia žmogaus organizmą būti nuolatinėje gynybinėje būsenoje – nuo jo mažėja žmogaus imunitetas, pakyla kraujo spaudimas, sutrinka skydliaukės veikla, didėja nervinis išsekimas, silpnėja regėjimas ir klausa. Kaltė dėl ankstyvos senatvės apie 30 proc. priskiriama triukšmui. Esant dideliam triukšmui žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta, išeikvoja daugiau energijos. Keliamas triukšmas blogina higienines darbo sąlygas, mažina darbo našumą.

Visuomenės sveikatos specialistai sunerimę dėl neigiamo triukšmo poveikio mokinių sveikatai  ir elgesiui. Trumpalaikis intensyvus triukšmas greitai sukelia klausos  sutrikimą, o nuolatinis mažesnio intensyvumo triukšmas klausą veikia taip pat neigiamai, tik paslėptai ir lėtai. Triukšmas yra ne vien tik aplinkosaugos problema, bet ir vis didėjanti visuomenės sveikatos grėsmė.

Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d.  sprendimu Nr. T-13 ,, Dėl Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje tyliųjų zonų nustatymo“  nustatytos tyliosios viešosios zonos Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Todėl Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas  Kelmės rajono aplinkos triukšmo prevencijos 2009 – 2013 metų programą, 2011 metų rugsėjo 20 dieną Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje užsakė  aplinkos triukšmo tyrimus. Iš viso buvo stebimi 7 aplinkos triukšmo stebėsenos objektai: Kelmės Aukuro vidurinės mokyklos, Kelmės laidojimų namų (S. Šilingo g. 6), Kelmės bažnyčios, Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, Kelmės ligoninės, Kelmės gyvenamosios zonos (Žemaitės g. 45) ir Tytuvėnų ligoninės teritorijų aplinkos. (daugiau…)

Mūsų vaikų akys

spalio 11th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Mūsų vaikų akys yra išjungti)

Dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikams nustatomas sveikatos sutrikimas būna prastas regėjimas. Neretas išgirsta tokias diagnozes kaip trumparegystė ar toliaregystė.

Toliaregystė – tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus geriau mato toli esančius daiktus, o blogai – esančius arti.

Trumparegystė – tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.

Kodėl moksleivių akys silpsta? Vaikų oftalmologai teigia, jog tam yra daugybė priežasčių: pradedant paveldimumu ir baigiant elementariu stresu. Blogiausia, kad trumparegystė – progresuojanti liga. Ji vystosi tol, kol vaikas auga, t. y. iki 18 ar net 20 metų. Nes akys taip pat auga kartu su visu kūnu.

Pasak oftalmologų, nors berniukai labiau domisi kompiuteriais, jų regėjimas būna šiek tiek geresnis nei mergaičių. Taip yra dėl to, kad berniukai judresni. O judėjimas padeda kraujui geriau cirkuliuoti. Deguonimi praturtintas kraujas geriau maitina akis, taigi ir regėjimas būna geresnis.

Mergaitės daugiau skaito, užsiima rankdarbiais, todėl trumparegystė joms diagnozuojama 5–7 procentais dažniau nei to paties amžiaus berniukams.

Kada tėvams derėtų susirūpinti savo vaikų akimis? Vaikų regėjimą būtina profilaktiškai tikrinti kasmet. Tačiau jei vaikas pradeda skųstis, kad kažkas negerai. Pavyzdžiui, sako, kad:

• negali skaityti (rašyti, piešti), nes vaizdas ima „plaukti“;

• skauda akis ir galvą;

• akys ašaroja, trūkinėja smulkutės kraujagyslės;

• vaiko regėjimas netikėtai nusilpo;

•jei vaikas pradeda matyti šešėlius – nedelsiant kreipkitės pagalbos pas akių ligų gydytoją. (daugiau…)

SPALIO 10-oji – PASAULINĖ PSICHIKOS SVEIKATOS DIENA

spalio 7th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui SPALIO 10-oji – PASAULINĖ PSICHIKOS SVEIKATOS DIENA yra išjungti)

Kaip ir kiekvienais metais Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (PPSF) skelbia aktualią šios dienos temą – „Visuotinis raginimas: investuokime į psichikos sveikatą“. PPSF toliau propaguoja viziją pasaulio, kuriame psichikos sveikata yra prioritetas visiems žmonėms. Nors vis labiau pripažįstama krizė psichikos sveikatos priežiūroje, išskyrus formalų dėmesį, ji negauna nei lėšų, nei paramos.

PPSF teberemia tarptautines konferencijas, skirtas psichikos sveikatos naujovėms ir psichikos sveikatos propagavimui bei sutrikimų prevencijai, aktualiems konkretiems arba regioniniams projektams (tokiems, kaip ŽIV/AIDS ir depresija, bei diabetas ir depresija), taip pat koordinuoja ir skatina Pasaulinės psichikos sveikatos dienos renginių organizavimą.

Visuotinis raginimas: investuokime į psichikos sveikatą – tai jungtinė iniciatyva iš 4 komponentų: VIENYBĖ, MATOMUMAS, TEISĖS ir IŠGIJIMAS.

VIENYBE siekiama pakelti psichikos sveikatos problemų gvildenimą į vyriausybių darbotvarkių lygį, kad valdžios atstovai suprastų psichikos sveikatos svarbą ne tik tiems milijonams negydomų asmenų, bet ir šalių ekonomikai, žmonių skurdui ir gyvenimo kokybei. Šiam tikslui reikalinga visuotinė parama.

Kodėl dabar?

1. Milijonai sergančių asmenų lieka be gydymo, nes daug kur pasaulyje trūksta kompetentingų psichikos sveikatos priežiūros specialistų. Nauji kompiuterizuoti matavimo, diagnostikos ir gydymo metodai prisidėtų prie šios problemos sprendimo.

2. Kad psichikos sveikata ir sutrikimai būtų svarstomi Jungtinių Tautų (JT) ir vyriausybių lygmeniu, šie klausimai turi būti įrašyti į JT specialiosios sesijos, skirtos neinfekcinių ligų prevencijai, 2011m. rugsėjo mėn. darbotvarkę (deja, ji jau įvyko 2011-09-19/20, ir psichikos sveikata nei dienotvarkėje, nei rezoliucijose nepaminėta).

3. PPSF planuoja 2012 m. suvažiavimo metu psichikos sveikatos priežiūros bendruomenių sutarimu patvirtinti chartiją Jungtinėms Tautoms, dėl to, ką visų šalių vyriausybės privalo daryti gyventojų psichikos sveikatos stiprinimui.

Be to, siekdama įgyvendinti išsikeltus tikslus, PPSF planuoja bendradarbiauti su palankiomis vyriausybėmis, vartotojų ir šeimų organizacijomis bei paslaugų teikėjų tarnybomis.

Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Pasaulinė psichikos sveikatos federacija ragina parodyti savo buvimą, suteikti svarumo savo reikalavimams, pademonstruoti VIENYBĘ! Prisidėdami prie visuotinį pokytį remiančių žmonių tinko sukūrimo, mes parodysime savo vienybę, savo galią, savo pasišventimą pokyčiams. Kolektyvinės pastangos padės atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos problemas, žmonių poreikius ir būtinų dalykų stoką.

 

Lietuvoje šiai dienai paminėti rengiami susitikimai, apskritojo stalo diskusijos, dalijamasi gerosios praktikos pavyzdžiais, rengiamos įvairios parodos, kuriose eksponuojami ne tik profesionalų, bet ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų darbai.

 

Daugiau informacijos apie Pasaulinę psichikos sveikatos dieną rasite internete: World Federation for Mental Health (http://www.wfmh.org/00WorldMentalHealthDay.htm )

 

Medžiagą parengė Valstybinis psichikos sveikatos centras

Ar ne per sunki pradinuko kuprinė?

spalio 5th, 2011 | Posted by VSB in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui Ar ne per sunki pradinuko kuprinė? yra išjungti)

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė

 

Visoje Lietuvoje kasmet vykdoma pradinukų kuprinių svėrimo akcija, kurios  tikslas – įvertinti pradinių klasių mokinių nešiojamų kuprinių svorį, siekiant išvengti vaikų laikysenos sutrikimų dėl per didelio kuprinių svorio.  Kelmės  Visuomenės sveikatos biuras akciją mokyklose vykdė nuo rugsėjo 19 d. Jos metu mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistės svėrė pradinių klasių mokinių kuprines.  Akcijos tikslas – įvertinti pradinių klasių mokinių nešiojamų kuprinių svorį, siekiant išvengti vaikų laikysenos sutrikimų dėl per didelio kuprinių svorio. Iš viso  buvo pasvertos   529 mokyklinės kuprinės.

Tyrimo rezultatai parodė,  kad egzistuoja ,,sunkios mokyklinės kuprinės“ problema.  65 proc. moksleivių  mokyklinės kuprinės svėrė iki 10 proc. moksleivio svorio, t.y. tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. 25 proc. moksleivių kuprinių svėrė nuo 10 iki 15 proc. jų svorio. Net 10 procentų arba kas 10 vaikas nešioja mokyklinę  kuprinę  daugiau kaip 15 proc. savo svorio, toks kasdieninis nešiojimas sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės gali būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys, darantis įtaką moksleivio nugaros skausmams ar kitiems stuburo pakenkimams atsirasti.

Laikysenos sutrikimai yra aktuali moksleivių sveikatos problema. 2010 m.  10,6 proc. visų profilaktiškai patikrintų mokinių diagnuozuota netaisyklinga laikysena. Ši problema dažniausia sutinkama tarp 5 – 10 klasių mokinių.  Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, dažniausiai ji susiformuoja dėl netinkamos aplinkos: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per sunki ar netinkama  mokyklinė kuprinė, per mažai juda. Ryškiausi pakitimai vyksta jaunesniame mokykliniame amžiuje (7–10 metų), nes toliau auga ir kaulėja skeletas, tačiau stuburas tebėra ne visai sukaulėjęs, lankstus. (daugiau…)