ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

Traumas patiria tūkstančiai Lietuvos vaikų

vasario 27th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Traumas patiria tūkstančiai Lietuvos vaikų yra išjungti)

 

traumos         2015 m.   Lietuvoje   kasdien vidutiniškai net 207 vaikai  buvo gydyti ambulatorinėse gydymo įstaigose dėl patirtų traumų, 20 susižalojo taip, kad pateko į ligonines, dėl patirtų sunkių sužalojimų kas savaitę mirdavo bent vienas vaikas, o neįgalumas dėl patirtos traumos buvo nustatytas 9 vaikams.
Remiantis Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje 2015 m. ambulatoriškai dėl traumų buvo gydyti 75 705, o stacionaro įstaigose – 7 408 vaikai, Kelmės rajone – 425 vaikai iš jų 84 gydėsi dėl traumų stacionare. Nuo 2013 iki 2015 m. stacionaro ligonių skaičius 1000 vaikų išliko panašus (apie 15/1000 vaikų), tačiau ambulatorinių ligonių skaičius išaugo (nuo 110 iki 145,2/1000 vaikų).
Dažniausiai vaikai ligoninėse buvo gydomi dėl galvos ir kūno sužalojimų (iš viso 70 proc. 0–17 m. vaikų traumų). Jaunesnio amžiaus vaikai (0–4 metų) dažnai nudegdavo, nusiplikydavo (29,5/10 000 vaikų) bei apsinuodydavo (24,7/10 000 vaikų). Taip pat dažnai apsinuodijo 10–17 m. vaikai (26,4/10 000 vaikų), tačiau apsinuodijimo medžiagos skyrėsi – jaunesnio amžiaus vaikai apsinuodydavo vaistais, biologinėmis ir nemedicininės paskirties medžiagomis, o vyresnio – alkoholiu.
Dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, jie sudarė 43 proc., o Kelmės rajone 47 proc. atvejų. Antrojoje vietoje  – negyvų mechaninių jėgų poveikis (11,5 proc.), pavyzdžiui, atsitrenkimas į sportinį inventorių, sąlytis su aštriu stiklu ir pan., o trečioje – atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis (7,9 proc.). Dažniausiai vaikai susižalodavo namie (41,6 proc.) ir mokykloje (8,7 proc.). Berniukai traumų patyrė 1,5 karto daugiau už mergaites (berniukai – 171,6/10 000 vaikų, mergaitės – 111/10 000 vaikų), susižalojimų priežasčių struktūra taip pat skyrėsi.
2015 m. dėl išorinių priežasčių mirė 67 vaikai. Džiugina tai, kad Kelmės rajone nebuvo nei vieno mirties atvejo dėl išorinių priežasčių. Daugiausiai – net 17 – vaikų nusižudė. Transporto įvykių metu žuvo 15 vaikų, 7 užduso, nes įkvėpė skrandžio turinio, 6 vaikai nuskendo. Mirčių skaičius didėjo su amžiumi – daugiausiai dėl išorinių priežasčių mirė 15–17 metų amžiaus vaikų – 28.

Parengė: stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė pagal  Higienos instituto Sveikatos informacijos centro informaciją.

 

vasario 1st, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

skelbimassveik4sveik5sveik3

vasario 1st, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

asta jogu menas buti laimingam  vasaris reda-2

Puola gripas? Nepasiduokim

sausio 20th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Puola gripas? Nepasiduokim yra išjungti)

GRIPAS 

         Gripas vis labiau įsibėgėja. Primename, jog gripas prasideda staiga: pakyla temperatūra iki 39-400 C (karščiavimas trunka 3-5 dienas); skauda galvą, akis, visą kūną; atsiranda sausas kosulys; kartais sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla.
Jei karščiavimas užsitęsia, galima įtarti, kad išsivystė komplikacijos. Dažniausios iš jų – plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, ausų uždegimas. Rečiau – meningitas, širdies raumens uždegimas. Retais atvejais gali pasireikšti trišakio ir tarpšonkaulinių nervų uždegimai.

Ką daryti susirgus?

        Jei nėra komplikacijų, ligoniai gydosi namuose. Sergantįjį reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Ligonio kambarys turi būti šiltas, gerai vėdinamas, valomas drėgnu būdu, nosinės ir rankšluosčiai vienkartiniai ar dažnai keičiami. Jei temperatūra aukštesnė nei 37 0C, kiekvieną kartą, temperatūrai pakilus vienu laipsniu, netenkama apie 400 ml skysčių, tirštėja kraujas, blogėja jo cirkuliacija, inkstų veikla. Apie tai signalizuoja pagreitėjęs pulsas, išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti ir svaigstanti galva, suglebę raumenys, bendras energijos trūkumas ir užkietėję viduriai. Dar skysčių organizmas praranda kosint. Be to, kad iš organizmo būtų pašalintas sekretuotas uždegiminis skystis – kvėpavimo takų gleivinės turi būti gerai sudrėkintos. Jei organizme nebus pakankamai vandens, nepadės net atsikosėjimą lengvinantys vaistai, liga progresuos. Todėl karščiuojančius ir kosinčius ligonius būtina girdyti vandeniu bei šiltais gėrimais. Karščiuodami nenaudokite šildančių dalykų – karštų arbatų, kompresų, neapvyniokite kaklo, neapsiklokite storomis antklodėmis, nekaitinkite kojų, nes tuomet kūno temperatūra dar kils. Išimtis – periodas, kai vargina stiprus šaltkrėtis, temperatūra dar tik kyla. Tuomet kūną reikia šildyti ir iš išorės, ir iš vidaus. Gerai padeda arbatžolių arbatos: šalavijų ar čiobrelių, paskanintos šaukšteliu medaus. Per parą karščiuojantis ligonis turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių. Nepatartina gerti kavos, nes ji alina ir taip ligos apkrautą organizmą.
Vaistingųjų augalų poveikis paprastai yra platesnis ir švelnesnis nei sintetinių medžiagų. Tai ypač svarbu gydant vaikus, vyresnius žmones, kurie yra jautriausi cheminiams vaistams. Dauguma vaistažolių labai veiksmingos dėl jose esančių veikliųjų medžiagų, o šalutinio poveikio rizika labai maža. Taip krinta temperatūra, ligonis išprakaituoja, išplaunami toksinai, atkuriamas skysčių kiekis. Nuo šiltų gėrimų sudrėksta burnos ir kvėpavimo takų gleivinė, tampa lengviau kvėpuoti pro nosį, mažiau vargina sausas kosulys.

     Jei jaučiatės blogai, liga neskuba atsitraukti, o jūs nebeturite jėgų su ja kovoti, nedelskite, kreipkitės pas savo šeimos gydytoją.

Nenorite sirgti gripu – stiprinkite imunitetą, epidemijos metu venkite žmonių susibūrimų, nepamirškite asmens higienos.

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

 

sausio 18th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

kvietimas i kraujo donoru akcija sausio

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje

sausio 11th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra išjungti)

          vidutinė    Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.
Ilgėjanti gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) – vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių laimėjimų, kuriam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga bei padidėjusi visapusė žmonių gerovė. Tačiau jei žmogaus gyvenimas, nors ir pakankamai ilgas, yra susijęs su funkciniais apribojimais, jis nėra kokybiškas ir tokiu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados apie gyventojų bendrą sveikatos būklę.
2004−2014 m. 65 m. amžiaus Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo − 0,9, o moterų – 1,6 metais. 2014 m. abiejų lyčių VGT buvo trumpesnė už 28 ES šalių vidurkį: vyrų – 3,7, moterų – 1,9 metais.  2015 metais vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai tarp savivaldybių yra nedideli. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, išsiskiria Vilniaus m. (76,4 m.), Klaipėdos r. (76,6 m.) bei Panevėžio m. savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgiausia (76,8 m.). Šių savivaldybių reikšmės yra apie 3 proc. didesnės už šalies vidurkį, kai tuo tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 m. buvo Švenčionių r. savivaldybėje (69,1 m.). Šios savivaldybės reikšmė už bendrą šalies vidurkį yra mažesnė 7,2 procentai. Kelmės rajono savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 metais siekė – 72,54, o 2014 metais buvo 71,20, tai rodo, kad Kelmės  rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja (žr. pav.).

Parengė:  stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė

Higienos instituto SIC leidinį „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2015 metais“

Leidinį galite rasti adresu svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai –> Informaciniai leidiniai“ arba paspaudę šią nuorodą: goo.gl/0DTSI6

 

 

Sėkmės formulė saugant ir stiprinant sveikatą – DARBAS KOMANDOJE!

sausio 6th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Sėkmės formulė saugant ir stiprinant sveikatą – DARBAS KOMANDOJE! yra išjungti)

 

                proc,1 Sausio 5 dieną, Kelmės visuomenės sveikatos biure įvyko, pirmasis šiais metais, gamybinis pasitarimas.probac. Visuomenės sveikatos biure lankėsi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Kelmės skyriaus specialistai Romualda Liaudanskienė ir Tomas Molotokas. Susirinkimo metu pristatyta visuomenės sveikatos biuro ir probacijos tarnybos veikla bei funkcijos, aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės, dalintasi patirtimi, pristatyti žmonių elgesio keitimo modeliai.

sausio 2nd, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

Joga 2017

lapkričio 23rd, 2016 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

hosp.

Europos supratimo apie antibiotikus diena

lapkričio 21st, 2016 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Europos supratimo apie antibiotikus diena yra išjungti)

2016 m. lapkričio 18 d. Europoje ir Lietuvoje jau devintą kartą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę, kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais. Iniciatyvą palaiko Pasaulio sveikatos organizacija, kuri paskelbė š.m. lapkričio 14─20 d. Pasauline supratimo apie antibiotikus savaite. Šių metų Europos supratimo apie antibiotikus diena orientuota į sveikatos priežiūros specialistus, jų vaidmenį didinant supratimą apie atsparumą antibiotikams ir antibiotikų efektyvumo išsaugojimą.
Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas ir paplitimas, ypač atsparių rezerviniams antibiotikams, yra didelė visuomenės sveikatos problema, grėsmė pacientų saugumui bei didelė ekonominė našta Europoje ir visame pasaulyje.
Didėjantis atsparumas rezerviniams antibiotikams reiškia, kad grėsmė neturėti efektyvių antibiotikų labai reali – plintančios infekcijos bei nedideli sužalojimai vėl gali tapti mirtini. Kasmet pasaulyje nustatomi 480 tūkstančių antibiotikams atsparios tuberkuliozės atvejų. Be to, ši problema kelia didelį pavojų operacijoms ir organų transplantacijoms, kurias atlikti be efektyvių antibiotikų gali tapti neįmanoma.  Naujų antibiotikų nesukuriama ir nežinoma, kada tai pavyks padaryti, todėl būtina stabdyti atsparių bakterijų plitimą. Pasauliui reikia skubiai keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą bei vartojimą.Net jei bus atrasta naujų vaistų, be elgsenos ir požiūrio pokyčių, atsparumas antibiotikams išliks viena iš didžiausių grėsmių. Taigi labai svarbu vartoti tik gydytojo paskirtus antibiotikus, nelaikyti šių vaistų likučių namuose, pabaigti visą gydymo kursą.
Pagal antimikrobinių vaistų suvartojimo situaciją, lyginant su kitomis ES šalimis, antimikrobinių preparatų suvartojimas Lietuvoje artimas Europos vidurkiui. Nuo 2009 m. antimikrobinių preparatų suvartojimas yra stabilus, tačiau ženkliai skiriasi situacija ambulatorinėje ir stacionarinėje grandyje: ambulatorinėje grandyje antimikrobinių vaistų suvartojimas nedidelis, mažesnis už ES vidurkį, stacionarinėje grandyje – vienas didžiausių ES.
Visuomenės žinios apie antibiotikus gerėja, bet nėra pakankamos. Naujausio Eurobarometro tyrimo duomenims (Eurobarometer 445 Antimicrobial Resistance, 2016) Lietuvoje tik 34 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai nenaikina virusų, 46 proc. žino, kad antibiotikai neefektyvūs prieš peršalimą ir gripą. Visuomenei trūksta tinkamų antibiotikų vartojimo įpročių – 24 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad galima nutraukti antibiotikų kursą, kai pasijaučiama geriau. Tyrimo duomenimis patikimiausias informacijos apie antibiotikus šaltinis gyventojams yra gydytojas.

Parengta remiantis ECDC, PSO ir HI informacija.

Daugiau informacijos Jums gali suteikti Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus specialistai, tel. 85 2629055 arba el. paštu: antibiotikai@hi.lt