ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

balandžio 14th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

maistas maista2Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

balandžio 10th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

Tevu mokykla-skelbimas

Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena

balandžio 7th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena yra išjungti)

 

Balandžio 7-ąją – minima pasaulinė sveikatos diena. Šiamet ji skiriama depresijai, siekiant ją išgyvenančius žmones paskatinti ieškoti pagalbos.

            Pasaulio sveikatos organizacijos analizė rodo, kad tikimybę susirgti depresija turi vidutiniškai kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Depresija yra dažniausias suaugusių žmonių psichikos sutrikimas, o pagal sergamumo sukeliamą naštą atsiduria ketvirtoje vietoje tarp visų ligų.  Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar šiaip užklupus kokiam nelemtam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią senolių išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Savo sveikatai skiriame nemažai dėmesio. Vienas to įrodymų – įvairūs mūsų kasdien vartojami vitaminai, mineralai, maisto papildai, tapę neatskiriama dienos raciono dalimi.

Depresijos priežastys:

  • Neretai liga kartojasi šeimose (paveldimumas). Visgi, jei šeimoje kažkas sirgo depresija, nereiškia , kad artimieji taip pat sirgs depresija. Be to dalies sergančiųjų šeimose niekas nėra sirgęs depresija.
  • Gyvenimo aplinkybės: patiriant stresą, pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“, ir tada net pats nebepastebi, kad nuolatos išgyvena stresą keliančias situacijas;
  • Ligos. Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija. Jei sutrikusi skydliaukės funkcija, sumažėjęs išskiriamų hormonų kiekis, tai taip pat gali lemti depresijos atsiradimą.
  • Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis ;
  • Tam tikrų vitaminų, kaip antai folio rūgšties, vitamino B12 stoka gali provokuoti depresijos atsiradimą;
  • Ilgalaikis tam tikrų vaistų, kaip antai kai kurių kraujospūdį mažinančių, migdomųjų ir net kontraceptikų, vartojimas gali lemti depresijos atsiradimą.
  • Asmenybė. Tam tikri asmenybės bruožai, kaip antai, menkas pasitikėjimas savimi, priklausomybė nuo kitų, per didelis savikritiškumas, pesimizmas, neadekvatus atsakas į stresą, padidina riziką susirgti depresija.

depresijos pozymiai

Bendruomenėse, įstaigose, renginiuose platiname informaciją-lankstinukus (priegtuke) ,,Emocinė parama ir pagalba Jums sunkioje gyvenimo situacijoje“, tiražas 7 000 vnt. Lankstinuke pateikiama informacija apie psichologinę pagalbą teikiančias įstaigas ir specialistus.

pgalab2

pagalab3

 Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Tel. (8 427) 52239 El. p. lina.balciuniene@kelme.lt

 

 

BALANDŽIO 6-OJI – SAUGAUS EISMO DIENA

balandžio 5th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui BALANDŽIO 6-OJI – SAUGAUS EISMO DIENA yra išjungti)

             Įsibėgėjus pavasariui ir įvedus vasaros laiką, atrodytų, jog prieblanda ir prastas matomumas jau praeityje. Vis dėlto pavasarį per anksti nuvertinti saugumo svarbą nederėtų. Saugumą kelyje priminti siekia ne tik policijos pareigūnai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai, pavasarį organizuojamos įvairios saugaus eismo kultūrą skatinančios šventės bei renginiai. Štai balandžio 6-ąją dieną Lietuvoje tradiciškai minima Saugaus eismo diena.
Kelių eismo saugumas vis dažniau tampa pasaulinio lygmens iššūkiu. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis bei vykdomų avaringumo priežasčių mokslinių tyrimų rezultatais nustatyta, kad net iki 70 proc. visų eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojo elgesio, priimamų vairavimo sprendimų, esant palankioms ir nepalankioms vairavimo sąlygoms. Susidarius netikėtai situacijai ar atsiradus kliūtims kelyje, nemažai eismo įvykių įvyksta dėl pavėluotų ir (ar) per daug skubotai priimamų vairuotojų rizikingų sprendimų, dėl kurių žūsta ar sužalojami patys transporto priemonės vairuotojai ir kiti eismo dalyviai.
Mokslininkai vieningai sutinka, jog su eismo įvykiais, kai sužalojami ar žūsta žmonės, labiau susijęs rizikingas vairavimo stilius, o ne vairavimo įgūdžių stoka. Manoma, kad vairavimo stilius apibūdina individualius vairuotojo įpročius arba tai, kaip vairuotojas vairuoja. Be to, per vairavimo stilių atsiskleidžia įvairios vairuotojo charakteristikos, labiausiai asmenybės savybės, nuostatos ir motyvai. Taigi rizikingas vairavimo stilius yra rizikingas vairuotojo elgesys vairuojant. Vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių rizikingą vairavimo stilių, yra žmogiškasis veiksnys – vairuotojo individualios psichologinės charakteristikos, skatinančios rizikuoti.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog jaunesnio amžiaus vyrai, turintys mažesnę vairavimo patirtį (sąlyginai nedidelį vairavimo stažą), dažniau renkasi rizikingą vairavimo stilių nei įvairaus amžiaus moterys bei labiau patyrę vairuotojai vyrai ir moterys.
Dažniausiai rizikingą vairavimo stilių renkasi vairuotojai, kurie pasižymi didesniu impulsyvumu, agresyvumu, priešiškumu ir labiau išreikštu aštrių pojūčių siekimu. Taip pat vairuotojų rizikingą vairavimo stilių ir sunkumus įveikti sudėtingas vairavimo situacijas neigiamai veikia žemesnis atsparumas išoriniams dirgikliams ir dėmesio koncentracijos trūkumas, vairuotojų atsakomybės ir įsipareigojimo stoka bei nepakankamas rizikos kelyje suvokimas.  Motyvacija rizikuoti bet kurioje gyvenimo srityje, taip pat ir vairuojant, gali būti susijusi su žmogaus turimais individualiais asmeniniais (pvz., išreikšti staiga kilusį pyktį kitam vairuotojui) ir (ar) socialiniais (pvz., viršysiu greitį, nes noriu būti pripažintas kartu važiuojančių bendraamžių) tikslais. Šie tikslai motyvuoja vairuotojus priimti sprendimus, dėl kurių kyla pavojus pačiam vairuotojui arba kitiems eismo dalyviams (pvz., pėstiesiems).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto priemonių skaičius šalyje kiekvienais metais vis didėja. Jam augant, atitinkamai didėja ir nelaimių kelyje tikimybė.

Todėl būtina prisiminti, kad geriausias patarėjas kelyje – atidumas, drausmingumas ir atsargumas.

Parengė: Sveikatos stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė pagal Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ 2017/1(76) pateiktą informaciją.

balandžio 5th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

vanduo

FUORAS IR JO POVEIKIS ŽMONIŲ SVEIKATAI

kovo 27th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui FUORAS IR JO POVEIKIS ŽMONIŲ SVEIKATAI yra išjungti)

Fluoras –  chemiškai ir biologiškai aktyvus elementas, būtinas žmogaus organizmo vystymuisi. Jis svarbus kaulų ir dantų (ypač dantų emalio) augimui, nes pakankamas jo kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Dantų emalio paviršiuje susidaręs kalcio fluoridas slopina paviršinio sluoksnio tirpimą.
Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Tiek per didelė, tiek per maža fluoro koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,6-1,0 mg/l. Ribinė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje turi būti ne didesnei kaip 1,5 mg/l.
Kai fluoro kiekis geriamajame vandenyje viršija 1,5 mg/l ribą, padidėja dantų fluorozės išsivystymo rizika. Kai jo yra mažiau nei 0,5 mg/l, padidėja ėduonies išsivystymo rizika.
Lietuvos teritorijoje fluorido koncentracijos požeminiame vandenyje pasiskirsčiusi nevienodai. Padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje nustatytas ir Kelmės rajone, todėl turime daugiau dėmesio fluorozės profilaktikai.

SPECIALISTAI NURODO FLUORO TEIGIAMĄ IR NEIGIAMĄ

POVEIKĮ ŽMONIŲ SVEIKATAI

Teigiamas fluoridų poveikis. Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies, todėl fluoro dedama į dantų pastas, skalavimo skysčius.

Neigiamas fluoridų poveikis. Didelis fluoro kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir sukelia fluorozę.

Fluorozė – tai dantų liga, prasidedanti danties vystymosi ir mineralizacijos periodu vaikams nuo 3 iki 8 metų.

        Didėjant suvartotam fluoro kiekiui, didėja fluorozės išsivystymo rizika. Tačiau vaikų dantys pažeidžiami fluorozės labai nevienodai: yra daug vaikų, kurių dantys visiškai sveiki, kai jų bendraamžiai, gyvenantys tose pačiose sąlygose, turi fluoroze pažeistų dantų. Tai ypač priklauso nuo vaiko organizmo, imuninės sistemos, mitybos, burnos higienos įpročių. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja per daug fluoro turinčios dantų pastos,  jei po dantų valymo gerai neišsiskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos.
Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburėlių būtų sniego kepurėlės. Jei pažeidimai gilesni, gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, tačiau pastarieji pažeidžiami dažniausiai.

SPECIALISTAI PATARIA

            Dantų fluorozės paplitimas tiesiogiai priklauso nuo bendro fluoridų suvartojimo (su maistu, geriamuoju vandeniu, dantų priežiūros priemonėmis). Todėl rekomenduojama reguliuoti fluoridų suvartojimą su maistu, gėrimais ir dantų priežiūros priemonėmis.

Norint sumažinti dantų fluorozės atsiradimo riziką:

  • Vaikams reikėtų kuo daugiau vartoti pieno ar jo produktų, nes piene esantis kalcis sujungia fluoro junginius.
  • Taip pat rekomenduojamas vitaminas C, kuris padeda greičiau fluorui pasišalinti iš organizmo, sunkina jo įsisavinimą.Vartoti tik befluorę kramtomąją gumą.
  • Nevartoti maistui fluoruotos druskos.
  • Jei galima, reikia pakeisti vandens šaltinį. Net ir gyvenant vietovėse, kurių geriamojo vandens fluoro kiekis per didelis, galima rasti vandens šaltinių, turinčių normalų fluoro kiekį. Tai gruntinio vandens šaltiniai – juose labai retai fluoro kiekis būna didesnis už normą. 3-6 metų amžiaus vaikams naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm), o po to labai gerai išskalauti burną.Periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.
  • Visas medicinines priemones galima naudoti tik gydytojui paskyrus ir jam prižiūrint.
  • Vietovėse kur nustatytas padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje, pastą, turinčią fluoro, galima vartoti tik tada, kai vaikas moka gerai išskalauti burną.
  • Iki 3 metų amžiaus vaikų dantų valymui vartoti pastą be fluoro;
  • 3-6 metų amžiaus vaikams naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm), o po to labai gerai išskalauti burną.
  • Vietovėse kur nustatytas padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje, pastą, turinčią fluoro, galima vartoti tik tada, kai vaikas moka gerai išskalauti burną,
  • Periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.
  • Visas medicinines priemones galima naudoti tik gydytojui paskyrus ir jam prižiūrint.Informaciją parengė Lina Balčiūnienė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

RAJONINĖ MOKSLEIVIŲ KONFERENCIJA

kovo 27th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui RAJONINĖ MOKSLEIVIŲ KONFERENCIJA yra išjungti)

programa 2 (2)programa 1

programa 3 (2)

Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerėja nepakankamai sparčiai

kovo 22nd, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerėja nepakankamai sparčiai yra išjungti)

 

 

             Nemaža dalis sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros sistemos veiklą apibūdinančių rodiklių per paskutinį penkmetį pagerėjo, tačiau Lietuva išlieka prastose pozicijose lyginant su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis.
             Lietuvoje išlieka ryški gyventojų skaičiaus mažėjimo (nepaisant to, kad gimstamumo rodiklis per penkmetį truputį padidėjo) ir senėjimo problema, mirtingumo rodikliai (dėl įvairių priežasčių – kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, savižudybių, mirčių dėl transporto traumų) vis dar stabiliai aukšti.
ES šalių kontekste Lietuvos gyventojų sveikatos būklė nėra gera – trumpesnės vidutinė tikėtina bei sveiko gyvenimo trukmės (ypač prastą situaciją rodo Lietuvos vyrų rodiklių reikšmės), didelis sergamumas vėžiu, tuberkulioze, ligotumas lėtine obstrukcine plaučių liga, psichikos sveikatos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES. Tačiau ligotumo cukriniu diabetu bei naujagimių, kurie gimė per mažo svorio, dalies iš visų gyvų gimusiųjų rodiklių reikšmės – vienos mažiausių.
„Sveikatai įtaką daro aplinka, paties žmogaus elgesys, sveikatos priežiūros sistemos veikla ir kt. veiksniai. Socioekonominė situacija Lietuvoje nėra palanki gerai gyventojų sveikatai. Nors per paskutinį penkmetį Lietuvoje sumažėjo nedarbo lygis, asmenų, esančių ties skurdo riba ar socialine atskirtimi, mirtingumas dėl tyčinių nužudymų, tačiau ES kontekste šie rodikliai išlieka aukšti, o pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES. Rizikos veiksnių paplitimas – didelis (ypač rūkymo ir alkoholio vartojimo), o jų prevencija – nepakankama. Remiantis rodiklių reikšmėmis, Lietuvoje prevencinių priemonių taikymo spragos jaučiamos ne tik šioje srityje – vis dar mažos krūties vėžio bei gimdos kaklelio profilaktinių patikrinimų, vyresnio amžiaus asmenų skiepijimo nuo gripo apimtys bei net 2,5 karto didesnis už ES vidurkį, išvengiamas mirtingumas dėl ligų, kurių galima buvo išvengti prevencinėmis priemonėmis.
Lietuvoje geresni rodikliai už ES vidurkį sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių srityje (šeimos gydytojų, odontologų skaičiaus), tačiau stacionaro lovų bei stacionaro ligonių skaičiai vis dar didesni. Lietuvoje išvengiamos hospitalizacijos sudaro 20 proc. visų hospitalizacijų, kai ES šis skaičius siekia 7–8 proc.
Kitaip nei daugelyje kitų ES šalių, Lietuvoje didžiausią dalį einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų sudarė išlaidos medicininėms priemonėms. Patiriamų išlaidų vaistams (valstybinių ir privačių) dalis iš visų sveikatos priežiūros išlaidų 1,7 karto viršijo ES rodiklio vidurkį, tačiau valdžios sektoriaus išlaidos vaistams atvirkščiai – buvo 2 kartus mažesnės, nei ES vidurkis.

Parengė: Sveikatos stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė pagal Higienos instituto leidinyje pateiktą informaciją „Lietuvos gyventojų sveikatos būklė ES šalių kontekste“.

kovo 8th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

kvietimas i kraujo donoru akcija balandzio 4 d

kovo 1st, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

Kvietimas