Siekiant skatinti mokinius domėtis sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo galimybėmis bei ugdyti atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą 2013 metų kovo 1 dieną Kelmės rajono Kražių gimnazija bendradarbiaujant su Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru organizavo Kelmės rajono bendrojo ugdymo mokyklų  7-10 klasių mokinių konferenciją ,,Kuriu sveiką mokyklą“. Šiam renginiui Kražių gimnazijos bendruomenė sukūrė savo sveikatos simbolį – aitvarą.  Aitvaras – mitinė būtybė, nešanti laimę ir turtus, tačiau turtų ir laimės neturėsi, jei nebūsi sveikas akcentavo Kražių gimnazijos direktorė Rita Andrulienė.

(daugiau…)

Žiemą žmonės serga gripu, vasarą – žarnyno infekcijomis. Rankų plovimas – įprasta, labai svarbi asmens higienos procedūra, užkertanti kelią įvairių infekcinių ir kirmėlinių ligų plitimui. Kiekvienas turi žinoti, kodėl, kada ir kaip teisingai plauti rankas.

Gegužės 6 dieną Kelmės ,, Aukuro” vidurinėje mokykloje vyko renginys – akcija „Švaros diena“, Pasaulinei  rankų higienos dienai paminėti. Skelbimai koridoriuose kvietė mokinius aktyviai dalyvauti akcijoje ir ypatingą dėmesį  skirti  rankų higienai.

Šio renginio tikslas: atkreipti dėmesį į rankų higienos svarbą, išmokyti mokinius teisingai nusiplauti rankas,  plauti ne tik tam, kad jos būtų švarios, bet ir tam, kad apsaugotų save ir aplinkinius nuo užkrečiamų ligų; išaiškinti vaikams, kad ant jų rankų iš tiesų ,, gyvena‘‘ įvairios bakterijos ir virusai, kuriuos reikia kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu, praktiškai pamokyti vaikus, kaip teisingai plauti rankas.

Tą dieną buvo stebima, ar mokiniai, einantys į valgyklą valgyti, grįžę iš lauko, po naudojimosi tualetu, plauna rankas, priminta, kad neplaudami rankų, jie rizikuoja savo sveikata, ant valgyklos ir tualetų durų pakabinti plakatėliai ,, Plauk rankas – būsi sveikesnis”, dalinti lankstinukai ,, Dažnas rankų plovimas – geras pasirinkimas”, individualiai su mokiniais kalbėta apie asmens higieną.

(daugiau…)

Norint išlaikyti dvasios stiprybę, reikia rūpintis kūno tvirtumu (V.HUGO)

Taisyklinga laikysena formuojasi visą gyvenimą, tad nuo pat vaikystės būtina stengtis – mokytis taisyklingai sėdėti; sėdint ir stovint nesikūprinti. Pasitempęs žmogus visada atrodo gražesnis, sveikesnis, energingesnis, labiau savimi pasitikintis. Deja, dažnas iš mūsų išsitiesia tik sulaukęs pastabos, todėl  reikia atminti, kad taisyklinga laikysena nebūna įgimta ir ją reikia lavinti.

Pasaulinę sveikatos dieną Tytuvėnų gimnazijoje vyko renginys „Nebūk kreivas“. Šio renginio tikslas – formuoti įgūdžius reikalingus taisyklingai laikysenai. Renginį organizavo tikybos mokytoja Regina Vaičiulienė ir sveikatos priežiūros specialistė Simona Bielskytė. Dalyvavo Tytuvėnų gimnazijos 4 klasių mokiniai ir jų auklėtojos. Renginio pradžioje mokiniai atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į keturias komandas, atskiriant komandas buvo segamos emblemos (saulutės, širdelės, žvaigždutės, šypsenėlės). Šio užsiėmimo metu buvo siekiama, kad mokiniai atpažintų nesveikos laikysenos pavyzdžius ir pateiktų pagrindines priežastis (jų manymu), kurios turi įtakos, netaisyklingai laikysenai susiformuoti. Taip pat visos komandos dalyvavo ir varžėsi žaidime-estafetėje “Geriau sekasi sveikam”, kurioje mokiniai turėjo galimybę praktiškai  pajausti lengvą ir  apsunkintą stuburą. Renginio metu reikėjo pasitelkti vaizduotę, nes reikėjo vaidinti. Mini spektakliuko metu mokiniai turėjo pateikti taisyklingos ir netaisyklingos laikysenos pavyzdžių, patarti  kaip galima išsaugoti gražią ir sveiką laikyseną.

Simona Bielskytė

Sveikatos priežiūros specialistė

Šiais metais kovo 20-ąją pirmąkart minima Pasaulinė burnos sveikatos diena. 2012 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 d. vykusiame jubiliejiniame 100-ajame FDI (Pasaulio odontologų federacijos) kongrese kovo 20-oji paskelbta Pasauline burnos sveikatos diena.

Pasaulinės burnos sveikatos dienos tikslas – supažindinti visuomenę su burnos sveikatos reikšme bendrai sveikatai, nes sveiki dantys padeda palaikyti bendrą  sveikatą bei gerą savijautą. Kadangi be pagrindinės savo funkcijos – kramtymo ir dalyvavimo virškinimo procese, dantys atlieka ir kitas svarbias funkcijas, kaip kalbos formavimą, fonetiką bei estetinę funkciją – graži šypsena padeda formuoti gražią išvaizdą. Pagrindinė burnos ligų profilaktikos priemonė yra gera burnos higiena, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms atsirasti. Taigi gera burnos higiena yra pagrindinis dantų karieso, o taip pat ir periodonto ligų profilaktikos metodas. (daugiau…)

Norint, kad vaikas galėtų produktyviai mokytis ir ilsėtis visus metus, reikia nepamiršti jo darbo ir poilsio vietos.  Geriausiai tam tinka, o ir dažniausiai ta vieta būna namai. Mokyklos baldai ir jų išdėstymas yra griežtai reglamentuoti Lietuvos higienos normose, o namuose įrengtu vaiko kambariu turi rūpintis tėvai. Svarbiausia moksleivio vieta namuose – jo darbo vieta, kurioje jis dirba ir mokosi. Vyresnio mokyklinio amžiaus vaikui tai gali būti ir paprastas valgomojo stalas ir kėdė. Jaunesniųjų klasių moksleiviams reikia pritaikyti jų darbo vietą. Stalas ir kėdė turėtų būti pritaikyti pagal vaiko ūgį. Tinkamai pasirinktas rašomasis stalas vaiko namų darbų atlikimui nedeformuoja nugaros, netrukdo koncentruotis ir neleidžia per greitai pavargti.  Ne mažiau svarbi ir vieta, kur stovi vaiko darbo stalas. Būtina pasirūpinti ir tinkamu kambario apšvietimu. Kad vaikas sistemingai ir gerai mokytųsi, yra svarbi ne tik jo darbo vieta ir mokymasis, bet ir poilsis. Sakoma, kad svarbiausia informacija yra įsimenama miego metu, vaikai miegodami auga, sveiksta, tobulėja ir tampa protingesni. Labai gerai, jei įmanoma atskirti vaiko darbo vietą nuo poilsio, žaidimų ir miego vietos.  Pervargimas – viena iš prastos vaiko sveikatos ir netinkamo elgesio priežasčių. Taigi, jei norime, kad vaikai rytais pabustų žvalūs ir darbingi, sukurkime jiems sveikatą tausojančią aplinką!

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje sausio mėnesį 5–7 klasių mokiniams  buvo vedamos paskaitos ir teikiamos rekomendacijos, kaip įsirengti vaikui savo darbo ir poilsio vietą, kad ji tausotų sveikatą. Kaip pasirinkti tinkamą apšvietimą, kad nestigtų šviesos ir nevargtų akys.  Kaip dažnai tarp mokymosi  ir poilsio daryti pertraukėles ir kokios jos turėtų būti.

Sveikatos priežiūros specialistė  Danutė Andriulaitienė