Gripas vis labiau įsibėgėja. Primename, jog gripas prasideda staiga: pakyla temperatūra iki 39-40⁰ C (karščiavimas trunka 3-5 dienas); skauda galvą, akis, visą kūną; atsiranda sausas kosulys; kartais sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla.

Jei karščiavimas užsitęsia, galima įtarti, kad išsivystė komplikacijos. Dažniausios iš jų – plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, ausų uždegimas. Rečiau – meningitas, širdies raumens uždegimas. Retais atvejais gali pasireikšti trišakio ir tarpšonkaulinių nervų uždegimai.

(daugiau…)

Pastaraisiais metais Kelmės rajone mažėjo sergančiųjų tuberkulioze. 2008 metais buvo išaiškinta 30; 2009 m. – 24; 2010 m.-18; 2011-10 naujų atvira plaučių tuberkulioze sergančių asmenų. 2012 metų per pirmuosius aštuonis mėnesius buvo užregistruoti 5 nauji atvejai, tačiau nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio  užregistruota 13 naujų atvejų. Viso 2012 metais užregistruota 18 naujų tuberkuliozės atvejų.

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurios sukėlėjos – tuberkuliozės mikobakterijos. Sveiki žmonės dažniausiai užsikrečia nuo sergančiųjų plaučių tuberkulioze. Atvirąja tuberkuliozės forma sergantis žmogus yra svarbiausias tuberkuliozės platintojas. Toks žmogus per metus gali užkrėsti 15–20 sveikų žmonių. Todėl labai svarbu, kad tuberkuliozė būtų diagnozuojama ir pradedama gydyti kuo anksčiau. Tai viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų. (daugiau…)

Gruodžio 1-ąją dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė kovos su AIDS diena. Taip visuomenei primenama apie ŽIV/AIDS socialinius, psichologinius aspektus bei būdus kaip galima išvengti užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu.

AIDS – neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Virusas pirmą kartą aptiktas 1980 m. Kalifornijoje. Genetiniai tyrimai rodo, kad virusas kilęs Afrikoje XX-to amžiaus pradžioje. JAV pripažino „AIDS“ kaip ligą 1981-ais metais. Manoma, kad šis imunovirusas kilo beždžionėse, kad beždžionių SIV virusas tapo HIV virusu, kai žmogus užsikrėtė beždžionių krauju, kai jas medžiojo ir maitinosi žalia mėsa. Tuomet įvyko SIV į ŽIV mutacija, virusas prisitaikė prie žmogaus ir tapo pavojingu jo gyvybei. (daugiau…)

Kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4,9 milijonai pasaulio gyventojų. Lietuvoje dėl rūkymo kasmet netenkama per 7000 gyvybių. Tabako gaminių naudojimas užima antrą vietą pasaulyje tarp mirties priežasčių.  Lapkričio 15 d. – puiki proga rūkantiesiems susimąstyti apie savo bei aplinkinių sveikatą. Kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį yra minima Tarptautinė nerūkymo diena. Šia proga Lietuvos bei Pasaulio visuomenei siūloma atkreipti dėmesį į šio sveikatai žalingo įpročio  keliamas problemas.

Tabako rūkymas kaip masinis reiškinys egzistuoja keletą šimtmečių. XXI amžiaus pradžioje tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Ši narkomanijos rūšis lemia daug sveikatos problemų ir pirmalaikių mirčių. Pasaulyje plintantis rūkymas tampa vis didesne problema, turinčia įtakos sergamumui ir mirtingumui nuo  tabako sukeltų ligų.

Pasaulio banko duomenimis, maždaug trečdalis suaugusiųjų planetos gyventojų rūko.  Naujausio nuolatinių Lietuvos gyventojų žalingų įpročių paplitimo tyrimo, atlikto rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Factus Dominus“, duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis 15–64 metų gyventojų (40,5 proc. vyrų ir 20,1 proc. moterų). Rūkymas  yra vienos iš dešimt mirčių priežastis. Rūkymo pandemija neaplenkė ir moterų. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad  vyrų rūkymas pasiekė piką ir truputį pradėjo mažėti. Tuo tarpu moterų rūkymas paplitęs mažiau nei vyrų, tačiau kasmet didėja. Tai siejama su specialia tabako pramonės strategija, orientuota į moteris, įvardijamos kaip perspektyvi rūkančiųjų rinkos dalis. Tabako reklamos rinkoje moterų rūkymas pateikiamas kaip modernumo ir gero gyvenimo simbolis. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusiųjų moterų rūkymo paplitimą.

(daugiau…)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 8-oji − minima kaip Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse gyventojai dar kartą raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai, organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos ir sveikos mitybos principus ir taisykles tikslu padėti žmonėms suprasti sveikos mitybos pagrindus, kūno masės indekso apskaičiavimo ir vertinimo bei pagrindinių maistinių medžiagų reikšmę, supažindinti su kai kurių maisto produktų sudėtimi, rekomenduojamomis mitybos normomis, kad būtų suformuotas teisingas tiek suaugusių, tiek vaikų požiūris į mitybą.

Nors Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo sveikos gyvensenos bei mitybos, pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų gyvensenos bei mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę bei didelį fizinį pasyvumą. Didžiausia Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, gyventojų sveikatos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos, tokios kaip kraujotakos sistemos ligos, arterinė hipertenzija, insultai, onkologinės ligos, kurių išsivystymo viena iš priežasčių yra netinkama mityba.

(daugiau…)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) vykdo Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo tyrimą, kaip ir kitose šalyse, yra tiriamas įvairaus amžiaus žmonių sveikatos raštingumas (gebėjimai ieškoti ir suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą). Maloniai prašome perskaityti šios anketos klausimus ir pažymėti Jums tinkamiausią atsakymo variantą(-us) arba nurodytoje vietoje įrašyti savo atsakymą. Anketa anoniminė, savo vardo ir pavardės nurodyti nereikia. Anketą rasite:

http://www.smlpc.lt/lt/veikla/tyrimai_ir_analizes.html

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą. Ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje formuojasi mitybos įpročiai, paauglystėje tęsiasi ir galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruožų. Retai vaikai, rinkdamiesi, ką valgyti, vadovaujasi sveikos mitybos principais. Nepakankamos žinios apie sveikatą skatina neigiamų nuostatų į sveiką mitybos formavimąsi, ugdo nesveiko gyvenimo stereotipą.

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje 2012 metų spalio 16 dieną paminėta pasaulinė maisto diena. Sveikatos priežiūros specialistė  Danutė Andriulaitienė, padedant pradinių klasių mokytojoms, suorganizavo 1 – 4 klasių mokinių piešinių konkursą „Darže auga – sveikatą saugo“. Renginio metu pradinių klasių mokiniai supažindinti su sveikos mitybos principais, akcentuota, kad kasdien vartojant šviežių daržovių ir vaisių stiprėja ir ilgiau išsaugoma gera sveikata. Vaisiai ir daržovės aprūpina organizmą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, skaidulomis. Beje, vaisiai yra puikus pakaitalas saldumynams. Piešdami vaikai dar kartą  įtvirtino žinias apie daržovių ir vaisių naudą žmonių sveikatai, savo darbelius pristatė mokyklos bendruomenei. Už dalyvavimą piešinių konkurse kiekvienai klasei buvo įteikti padėkos raštai, o už gražiausius išrinktus piešinius mokiniai  buvo apdovanoti Kelmės visuomenės sveikatos biuro skirtais prizais.

Sveikatos priežiūros specialistė  Danutė Andriulaitienė

Kelmės sveikatos biuro direktorė

Rizikos grupių asmenims – nemokami skiepai nuo gripo

Gripas ir kitos ūminės kvėpavimo takų infekcinės  ligos yra vienos iš dažniausių. Lietuvoje kasmet užregistruojama 400-700 tūkstančių gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų ligų atvejų, nors iš tikrųjų šiomis ligomis serga daugiau žmonių. Kelmės rajone per 2012 m. devynius mėnesius  užregistruoti 2126 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejai bei 19 gripo atvejų; 2011 m. užregistruoti 3935 ŪVKTI atvejai bei 198 gripo atvejų; 2010 m. užregistruoti 3109 ŪVKTI atvejai ir 11 gripo atvejų. Šiais metais aplinkoje cirkuliuoja A (H1N1), A (H3N2) ir B tipo gripo virusai. Šios gripo padermės yra sezoninio gripo vakcinoje, kuri pagaminta  Prancūzijoje.

Daugelis žmonių mano, kad ruduo – ne ruduo, jei nesergama gripu. O tokia klaidinga nuostata susiformavusi todėl, kad šaltu metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus – tokius kaip slogą, čiaudulį, skausmą ryklėje, nedidelius galvos skausmus, truputį pakilusią temperatūrą ir kita – žmonės dažnai vertina kaip gripą. Tikrumoje tai yra ne gripas, o įvairių bakterijų ir virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegiminis susirgimas.

(daugiau…)

Mūsų laikmečiui būdinga labai sparti socialinė, mokslinė bei techninė plėtra. Biologiniai procesai, skirtingai nuo socialinių, kinta labai lėtai. Socialiniai veiksniai žmogaus organizmui kelia vis naujus reikalavimus. Dėl to šiandieninis žmogus verčiamas mąstyti ir veikti daug greičiau už savo protėvius. Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusi žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą – fizinį aktyvumą. Milijonus metų gamta ir fizinis darbas lyg koks skulptorius lipdė žmogaus kūną, lavino jo jėgą, grūdino valią. Dabar žmogus kasdieniame gyvenime nedažnai susiduria su sunkiu fiziniu darbu, aktyvia fizine veikla. Akademiko A. Bergo duomenimis, prieš šimtą metų fizinis darbas sudarė 94-96 procentus viso žmogaus darbo, o dabar tik 1 procentą. Medicinoje plačiai žinoma taisyklė: kuo daugiau organizmo organai ir jų sistemos naudingai apkraunami, t. y. aktyviai funkcionuoja, tuo mažiau susidėvi.

Fizinis aktyvumas gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą, mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra labai svarbus. Fiziškai aktyvi gyvensena yra ne tik sveikatą stiprinantis, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis veiksnys: aktyvūs žmonės esti geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką. Sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Deja, per didelis mokymosi krūvis, pasyvių laisvalaikio formų įsigalėjimas (TV ir kompiuteris), sporto būrelių, žaidimo aikštelių ir kitų galimybių stoka labai riboja mokinių norą sportuoti. Nepakankamai vystoma ir mokinių motyvacija sportuoti, todėl jie vengia eiti į mokyklą pėsčiomis, nenori dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, nemėgsta šokių, sveikatingumo švenčių. (daugiau…)