Kiekvieną mėnesį Kelmės visuomenės sveikatos biure vykstanti kraujo donorystės akcija, plečia neatlygintinų kraujo donorų būrį ir  suteikia galimybę parodyti nuoširdų dėmesį sergančiajam. Sunkų sveikatos sutrikimą ar rimtą trauką patyrusiam prireikia kraujo perpylimų, o donorų kraujas nelaimių ištiktajam – pati brangiausia dovana.
Liepos 23 d., nuo 11 val. iki 17 val.   Nacionalinio kraujo centro mobili palapinė įsikurs Kelmės  mieste, Laisvės gynėjų aikštėje.
Nepraeikite, užsukite ir tapkite kraujo donorais!
Jūsų padovanotas lašelis gerumo, kažkam suteiks viltį gyventi! (daugiau…)

Pasaulinė kraujo donorų diena kasmet visame pasaulyje minima birželio 14 dieną. Kelmėje ši diena buvo paminėta birželio 19 – ąją. Jos tikslas pakviesti žmones dalyvauti akcijoje ir tapti  savanoriais kraujo donorais. Akcija vyko Kelmės miesto Laisvės gynėjų aikštėje. Ją surengė Kelmės visuomenės sveikatos biuro specialistai ir nacionalinio kraujo centro komanda.
Donorystės  akcijos metu net 71 rajono gyventojas atėjo dovanoti  kraujo, iš jų 21 kraujo davė  pirmą kartą. (daugiau…)

Šylant klimatui, Lietuvoje per pastaruosius penkerius dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 °C. Todėl žalojančio karščio poveikio tikimybė mūsų šalyje yra gerokai didesnė negu sauso klimato valstybėse. Karštis menkai akcentuojamas ir darbo vietose, nors jis yra gyvybiškai aktualus rizikos veiksnys sveikatai.
Kiekvienas dirbantis lauke ar patalpoje žmogus turi gebėti įvertinti savo sveikatos būklę ir darbo vietos sąlygas. Nors daugeliui karščio pavojai asocijuojasi tik su lauke dirbančiais darbininkais, visgi ir biuro, kitose patalpose gali varginti karštis. Svarbu atkreipti dėmesį, ar darbo vieta, patalpa, kur dirbama, veikiama tiesioginių saulės spindulių, ar oro temperatūra, drėgnumas ir oro greitis atitinka leistinas normas. Pavyzdžiui, vykdant vidutiniškai sunkų darbą uždaroje patalpoje, temperatūra negali viršyti 27^oC, esant 60 proc. drėgnumui ir iki 0,4 m/s oro greičiui. Karščio poveikio rizika taip pat padidėja, jei darbe reikia būti fiziškai aktyviam (dirbti sunkų fizinį darbą), dėvėti asmenines apsaugos priemones, pavyzdžiui, uniformą. (daugiau…)

Kas antras rūkantysis miršta 16 metų anksčiau nei būtų galėjęs išgyventi nerūkydamas.  Mokslinių tyrimų duomenimis, tiems kas per dieną surūko po pakelį cigarečių ir turi ne mažesnį nei 10 metų stažą, palyginti su nerūkančiais,  rizika susirgti  širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja beveik 4 kartus. Rūkaliams net šešis kartus padidėja tikimybė susirgti įvairiomis dantenų ligomis, žvyneline, plaučių, gerklės, burnos, stemplės ar odos vėžiu. Be to, šis žalingas įprotis išsausina odą,  skatina raukšlėjimąsi, pakinta ir veido spalva, ji papilkėja. (daugiau…)