ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

 

 

             Nemaža dalis sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros sistemos veiklą apibūdinančių rodiklių per paskutinį penkmetį pagerėjo, tačiau Lietuva išlieka prastose pozicijose lyginant su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis.
             Lietuvoje išlieka ryški gyventojų skaičiaus mažėjimo (nepaisant to, kad gimstamumo rodiklis per penkmetį truputį padidėjo) ir senėjimo problema, mirtingumo rodikliai (dėl įvairių priežasčių – kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, savižudybių, mirčių dėl transporto traumų) vis dar stabiliai aukšti.
ES šalių kontekste Lietuvos gyventojų sveikatos būklė nėra gera – trumpesnės vidutinė tikėtina bei sveiko gyvenimo trukmės (ypač prastą situaciją rodo Lietuvos vyrų rodiklių reikšmės), didelis sergamumas vėžiu, tuberkulioze, ligotumas lėtine obstrukcine plaučių liga, psichikos sveikatos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES. Tačiau ligotumo cukriniu diabetu bei naujagimių, kurie gimė per mažo svorio, dalies iš visų gyvų gimusiųjų rodiklių reikšmės – vienos mažiausių.
„Sveikatai įtaką daro aplinka, paties žmogaus elgesys, sveikatos priežiūros sistemos veikla ir kt. veiksniai. Socioekonominė situacija Lietuvoje nėra palanki gerai gyventojų sveikatai. Nors per paskutinį penkmetį Lietuvoje sumažėjo nedarbo lygis, asmenų, esančių ties skurdo riba ar socialine atskirtimi, mirtingumas dėl tyčinių nužudymų, tačiau ES kontekste šie rodikliai išlieka aukšti, o pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES. Rizikos veiksnių paplitimas – didelis (ypač rūkymo ir alkoholio vartojimo), o jų prevencija – nepakankama. Remiantis rodiklių reikšmėmis, Lietuvoje prevencinių priemonių taikymo spragos jaučiamos ne tik šioje srityje – vis dar mažos krūties vėžio bei gimdos kaklelio profilaktinių patikrinimų, vyresnio amžiaus asmenų skiepijimo nuo gripo apimtys bei net 2,5 karto didesnis už ES vidurkį, išvengiamas mirtingumas dėl ligų, kurių galima buvo išvengti prevencinėmis priemonėmis.
Lietuvoje geresni rodikliai už ES vidurkį sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių srityje (šeimos gydytojų, odontologų skaičiaus), tačiau stacionaro lovų bei stacionaro ligonių skaičiai vis dar didesni. Lietuvoje išvengiamos hospitalizacijos sudaro 20 proc. visų hospitalizacijų, kai ES šis skaičius siekia 7–8 proc.
Kitaip nei daugelyje kitų ES šalių, Lietuvoje didžiausią dalį einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų sudarė išlaidos medicininėms priemonėms. Patiriamų išlaidų vaistams (valstybinių ir privačių) dalis iš visų sveikatos priežiūros išlaidų 1,7 karto viršijo ES rodiklio vidurkį, tačiau valdžios sektoriaus išlaidos vaistams atvirkščiai – buvo 2 kartus mažesnės, nei ES vidurkis.

Parengė: Sveikatos stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė pagal Higienos instituto leidinyje pateiktą informaciją „Lietuvos gyventojų sveikatos būklė ES šalių kontekste“.

kovo 8th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

kvietimas i kraujo donoru akcija balandzio 4 d

kovo 1st, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

Kvietimas

Traumas patiria tūkstančiai Lietuvos vaikų

vasario 27th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Traumas patiria tūkstančiai Lietuvos vaikų yra išjungti)

 

traumos         2015 m.   Lietuvoje   kasdien vidutiniškai net 207 vaikai  buvo gydyti ambulatorinėse gydymo įstaigose dėl patirtų traumų, 20 susižalojo taip, kad pateko į ligonines, dėl patirtų sunkių sužalojimų kas savaitę mirdavo bent vienas vaikas, o neįgalumas dėl patirtos traumos buvo nustatytas 9 vaikams.
Remiantis Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje 2015 m. ambulatoriškai dėl traumų buvo gydyti 75 705, o stacionaro įstaigose – 7 408 vaikai, Kelmės rajone – 425 vaikai iš jų 84 gydėsi dėl traumų stacionare. Nuo 2013 iki 2015 m. stacionaro ligonių skaičius 1000 vaikų išliko panašus (apie 15/1000 vaikų), tačiau ambulatorinių ligonių skaičius išaugo (nuo 110 iki 145,2/1000 vaikų).
Dažniausiai vaikai ligoninėse buvo gydomi dėl galvos ir kūno sužalojimų (iš viso 70 proc. 0–17 m. vaikų traumų). Jaunesnio amžiaus vaikai (0–4 metų) dažnai nudegdavo, nusiplikydavo (29,5/10 000 vaikų) bei apsinuodydavo (24,7/10 000 vaikų). Taip pat dažnai apsinuodijo 10–17 m. vaikai (26,4/10 000 vaikų), tačiau apsinuodijimo medžiagos skyrėsi – jaunesnio amžiaus vaikai apsinuodydavo vaistais, biologinėmis ir nemedicininės paskirties medžiagomis, o vyresnio – alkoholiu.
Dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, jie sudarė 43 proc., o Kelmės rajone 47 proc. atvejų. Antrojoje vietoje  – negyvų mechaninių jėgų poveikis (11,5 proc.), pavyzdžiui, atsitrenkimas į sportinį inventorių, sąlytis su aštriu stiklu ir pan., o trečioje – atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis (7,9 proc.). Dažniausiai vaikai susižalodavo namie (41,6 proc.) ir mokykloje (8,7 proc.). Berniukai traumų patyrė 1,5 karto daugiau už mergaites (berniukai – 171,6/10 000 vaikų, mergaitės – 111/10 000 vaikų), susižalojimų priežasčių struktūra taip pat skyrėsi.
2015 m. dėl išorinių priežasčių mirė 67 vaikai. Džiugina tai, kad Kelmės rajone nebuvo nei vieno mirties atvejo dėl išorinių priežasčių. Daugiausiai – net 17 – vaikų nusižudė. Transporto įvykių metu žuvo 15 vaikų, 7 užduso, nes įkvėpė skrandžio turinio, 6 vaikai nuskendo. Mirčių skaičius didėjo su amžiumi – daugiausiai dėl išorinių priežasčių mirė 15–17 metų amžiaus vaikų – 28.

Parengė: stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė pagal  Higienos instituto Sveikatos informacijos centro informaciją.

 

vasario 1st, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

skelbimassveik4sveik5sveik3

vasario 1st, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

asta jogu menas buti laimingam  vasaris reda-2

Puola gripas? Nepasiduokim

sausio 20th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Puola gripas? Nepasiduokim yra išjungti)

GRIPAS 

         Gripas vis labiau įsibėgėja. Primename, jog gripas prasideda staiga: pakyla temperatūra iki 39-400 C (karščiavimas trunka 3-5 dienas); skauda galvą, akis, visą kūną; atsiranda sausas kosulys; kartais sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla.
Jei karščiavimas užsitęsia, galima įtarti, kad išsivystė komplikacijos. Dažniausios iš jų – plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, ausų uždegimas. Rečiau – meningitas, širdies raumens uždegimas. Retais atvejais gali pasireikšti trišakio ir tarpšonkaulinių nervų uždegimai.

Ką daryti susirgus?

        Jei nėra komplikacijų, ligoniai gydosi namuose. Sergantįjį reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Ligonio kambarys turi būti šiltas, gerai vėdinamas, valomas drėgnu būdu, nosinės ir rankšluosčiai vienkartiniai ar dažnai keičiami. Jei temperatūra aukštesnė nei 37 0C, kiekvieną kartą, temperatūrai pakilus vienu laipsniu, netenkama apie 400 ml skysčių, tirštėja kraujas, blogėja jo cirkuliacija, inkstų veikla. Apie tai signalizuoja pagreitėjęs pulsas, išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti ir svaigstanti galva, suglebę raumenys, bendras energijos trūkumas ir užkietėję viduriai. Dar skysčių organizmas praranda kosint. Be to, kad iš organizmo būtų pašalintas sekretuotas uždegiminis skystis – kvėpavimo takų gleivinės turi būti gerai sudrėkintos. Jei organizme nebus pakankamai vandens, nepadės net atsikosėjimą lengvinantys vaistai, liga progresuos. Todėl karščiuojančius ir kosinčius ligonius būtina girdyti vandeniu bei šiltais gėrimais. Karščiuodami nenaudokite šildančių dalykų – karštų arbatų, kompresų, neapvyniokite kaklo, neapsiklokite storomis antklodėmis, nekaitinkite kojų, nes tuomet kūno temperatūra dar kils. Išimtis – periodas, kai vargina stiprus šaltkrėtis, temperatūra dar tik kyla. Tuomet kūną reikia šildyti ir iš išorės, ir iš vidaus. Gerai padeda arbatžolių arbatos: šalavijų ar čiobrelių, paskanintos šaukšteliu medaus. Per parą karščiuojantis ligonis turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių. Nepatartina gerti kavos, nes ji alina ir taip ligos apkrautą organizmą.
Vaistingųjų augalų poveikis paprastai yra platesnis ir švelnesnis nei sintetinių medžiagų. Tai ypač svarbu gydant vaikus, vyresnius žmones, kurie yra jautriausi cheminiams vaistams. Dauguma vaistažolių labai veiksmingos dėl jose esančių veikliųjų medžiagų, o šalutinio poveikio rizika labai maža. Taip krinta temperatūra, ligonis išprakaituoja, išplaunami toksinai, atkuriamas skysčių kiekis. Nuo šiltų gėrimų sudrėksta burnos ir kvėpavimo takų gleivinė, tampa lengviau kvėpuoti pro nosį, mažiau vargina sausas kosulys.

     Jei jaučiatės blogai, liga neskuba atsitraukti, o jūs nebeturite jėgų su ja kovoti, nedelskite, kreipkitės pas savo šeimos gydytoją.

Nenorite sirgti gripu – stiprinkite imunitetą, epidemijos metu venkite žmonių susibūrimų, nepamirškite asmens higienos.

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

 

sausio 18th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

kvietimas i kraujo donoru akcija sausio

MOKINIŲ SVEIKATA: KAIP JĄ IŠSAUGOTI?

sausio 16th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui MOKINIŲ SVEIKATA: KAIP JĄ IŠSAUGOTI? yra išjungti)

    moksleivių sveikatos patikrinimas     Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kiekvienais metais renka ir analizuoja duomenis apie moksleivių sveikatos būklę. Moksleivių kasmetinių profilaktinių patikrinimų duomenys reikalingi visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, mokyklos administracijai, kūno kultūros mokytojams ir kitiems mokyklos pedagogams.
2016−2017 mokslo metais profilaktiškai sveikatą pasitikrino visi Kelmės rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Šiais mokslo metais išaugo sveikų mokinių skaičius ir pasiekė  55,9 proc. (2015 m. – 53,7 proc.). Mažiausias sveikų mokinių skaičius – dvyliktose klasėse (47,9 proc.), didžiausias − ikimokyklinio ugdymo vaikų grupėse (76,5 proc.).
2016 metais, kaip ir 2015 m., daugiausiai sveikatos sutrikimų nustatyta 5–8 klasių mokiniams. Mažiausiai sveikatos sutrikimų nustatyta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupių vaikams.
Pagrindiniai mokinių sveikatos sutrikimai išliko tie patys, kaip ir pastaruosius penkerius metus: regėjimo; jungiamojo audinio, skeleto ir raumenų sistemos ligos; kraujotakos sistemos ligos.
Regos problemos, ne pirmus metus iš eilės, užima svarbią vietą moksleivių sergamumo struktūroje. Sparčiai vystantis technologijoms ir augant gyvenimo tempui, regos sutrikimų atvejų kiekvienais metais daugėja. 2016 m. regėjimo sutrikimai sudarė 32,9 proc. (2015 m. − 29,6 proc.) visų sveikatos sutrikimų, o šių sutrikimų didžiausią dalį sudarė trumparegystė – 38,4 proc. Daugiausia regėjimo sutrikimų nustatyta 9–12 klasių mokiniams, mažiausiai − ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams.
Skeleto raumenų sutrikimai (netaisyklinga laikysena, skoliozė, kifozė, lordozė, plokščiapėdystė) sudaro 52 proc. mokinių sveikatos sutrikimų. Didžiausias šių sutrikimų skaičius tenka 5–8 klasių mokiniams, mažiausiai − ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupių vaikams.
Kraujotakos sistemos sutrikimų bei ligų nustatyta kas dešimtam mokiniui. Daugiausia šios sistemos sutrikimų diagnozuojama 1−4 klasių mokiniams, mažiausiai − priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupės vaikams.
Endokrininės sistemos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimų 2016 metais užregistruota 195 moksleiviams. Pastaraisiais metais vis labiau didėjantis suaugusiųjų nutukimas, neleidžia visuomenės sveikatos specialistams nekreipti dėmesio ir į neproporcingai padidėjusį vaikų svorį. Įvairaus amžiaus vaikai dažniau tampa pasyvesni, nejudrūs, netinkamai maitinasi, vis labiau patiria didėjantį gyvenimo tempą, įtampą, didelius krūvius mokykloje, kurie ilgainiui gali daryti įtaką endokrininių liaukų veiklą.
2016 m. dantis profilaktiškai pasitikrino 96 proc. mokinių, sveikus dantis turi tik 33 proc. mokinių.

Vaikai – tai didžiausias mūsų turtas, todėl labai svarbu prevencija

      Vaikų sveikatai ir savijautai turi reikšmės vidiniai ir išoriniai veiksniai: paveldimumas, fizinė ir socialinė aplinka, gyvenimo būdas, asmeninės nuostatos ir įpročiai. Labai svarbu, kad sveikos gyvensenos įpročiai susiformuotų vaikystėje ir mokykliniame amžiuje. Kad vaikas būtų sveikas, normaliai augtų ir vystytųsi, būtų žvalus, stiprus ir protingas, būtina sukurti palankią sveikatai aplinką, formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Tai nelengvas darbas, jo rezultatų greitai pamatyti neįmanoma, tačiau dirbti būtina nuolat ir kruopščiai.

Regėjimo sutrikimų prevencija

       Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų susiduria su dideliu regėjimo darbo krūviu: užsiėmimai vaikų darželyje, animacinių filmukų žiūrėjimas, žaidimai su smulkiomis detalėmis, dėlionės; mokykloje – ilgai trunkančios pamokos, namų darbai, prastas apšvietimas,  per ilgas televizijos laidų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai ir išmanieji telefonai.
Norint išvengti vaiko regos sutrikimų, labai svarbu profilaktiškai tikrinti akis. Nors mokinių rega kasmet tikrinama privalomų moksleivių sveikatos patikrinimų metu, tačiau tėveliams pastebėjus įtartinų požymių, galinčių reikšti, kad vaiko regėjimas sutrikęs, į specialistą reikėtų kreiptis nelaukiant naujų mokslo metų pradžios. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją anksčiau, jei vaikas, žiūrėdamas televizorių, stengiasi atsisėsti vis arčiau jo, būna prisimerkęs net ir be ryškios šviesos, knygutes skaito ir varto prisitraukęs prie pat akių, trina akis, skundžiasi jų nuovargiu, jei akys ašaroja, traiškanoja, nuolatos paraudusios.
Tausojant akis, itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų kuo daugiau laiko praleisti lauke. Buvimas dienos šviesoje ir žiūrėjimas į tolį ypač stiprina regėjimą ir atitolina arba padeda išvengti akių ligų. Visavertė mityba taip pat svarbi tiek bendram organizmo vystymuisi, tiek akių būklei. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų. Kol akys sveikos, niekas apie jas negalvoja, todėl svarbu nepamiršti, kad akimis reikia rūpintis visą gyvenimą ir pradėti tai kuo anksčiau – nuo vaikystės.

Laikysenos sutrikimų prevencija

       Siekiant išvengti laikysenos sutrikimų, tiek tėveliams, tiek mokytojams, rekomenduojame dar kartą atkreipti dėmesį į šias mokinių sveikatos problemas, kontroliuojant vaiko laikyseną sėdint, kuprinės nešimo būdą ir jos turinį, skatinant mokinius atlikti  mankštą, darant pertraukėles mokymosi proceso metu ne tik mokinio buvimo mokykloje metu, bet ir namuose, ruošiant namų darbus ar ilgai dirbant  kompiuteriu.

Endokrininių susirgimų prevencija

      Nors nemaža dalis endokrininių ligų yra paveldimos, tačiau endokrininius sutrikimus sąlygoja ir mūsų neatsakingas požiūris į mitybos režimą bei gyvenimo būdą. Antsvorio ir nutukimo atvejų sumažėtų, jei tėvai norėdami spręsti šią problemą, tenkintų vaikų poreikius, o ne norus. Todėl tinkamai subalansavę mitybą, reguliuodami kūno masę, palaikydami pakankamą fizinį aktyvumą, išsaugosite vaikų sveikatą ir išvengsite aibės ligų. Endokrininės sistemos harmoningai veiklai ypač pavojingi emociniai sukrėtimai bei stresas.

Atidumas sau ir savo šeimai – sveikatos ir laimės garantas

     Įpraskime patys nuolat rūpintis savo sveikata ir formuokime tokius įpročius savo vaikams. Labai svarbu daug dėmesio skirti vaikų poilsiui, ypač miegui. Poilsio metu, kai vaikai miega, jie pasiruošia rytdienai − naujos dienos krūviui.
Patiems mokiniams taip pat vertėtų pasirūpinti savo sveikata  rekomenduojame toliau tikrintis savo sveikatą, užsiimti fiziškai aktyviu laisvalaikiu, laikytis dienos režimo, nes jis turi didelę įtaką žmogaus  psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui bei valios ugdymui.

 

Lina Balčiūnienė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė

Rima Radzevičienė,   visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje

sausio 11th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra išjungti)

          vidutinė    Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.
Ilgėjanti gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) – vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių laimėjimų, kuriam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga bei padidėjusi visapusė žmonių gerovė. Tačiau jei žmogaus gyvenimas, nors ir pakankamai ilgas, yra susijęs su funkciniais apribojimais, jis nėra kokybiškas ir tokiu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados apie gyventojų bendrą sveikatos būklę.
2004−2014 m. 65 m. amžiaus Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo − 0,9, o moterų – 1,6 metais. 2014 m. abiejų lyčių VGT buvo trumpesnė už 28 ES šalių vidurkį: vyrų – 3,7, moterų – 1,9 metais.  2015 metais vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai tarp savivaldybių yra nedideli. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, išsiskiria Vilniaus m. (76,4 m.), Klaipėdos r. (76,6 m.) bei Panevėžio m. savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgiausia (76,8 m.). Šių savivaldybių reikšmės yra apie 3 proc. didesnės už šalies vidurkį, kai tuo tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 m. buvo Švenčionių r. savivaldybėje (69,1 m.). Šios savivaldybės reikšmė už bendrą šalies vidurkį yra mažesnė 7,2 procentai. Kelmės rajono savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 metais siekė – 72,54, o 2014 metais buvo 71,20, tai rodo, kad Kelmės  rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja (žr. pav.).

Parengė:  stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė

Higienos instituto SIC leidinį „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2015 metais“

Leidinį galite rasti adresu svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai –> Informaciniai leidiniai“ arba paspaudę šią nuorodą: goo.gl/0DTSI6