ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

GRIPAS 

         Gripas vis labiau įsibėgėja. Primename, jog gripas prasideda staiga: pakyla temperatūra iki 39-400 C (karščiavimas trunka 3-5 dienas); skauda galvą, akis, visą kūną; atsiranda sausas kosulys; kartais sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla.
Jei karščiavimas užsitęsia, galima įtarti, kad išsivystė komplikacijos. Dažniausios iš jų – plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, ausų uždegimas. Rečiau – meningitas, širdies raumens uždegimas. Retais atvejais gali pasireikšti trišakio ir tarpšonkaulinių nervų uždegimai.

Ką daryti susirgus?

        Jei nėra komplikacijų, ligoniai gydosi namuose. Sergantįjį reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Ligonio kambarys turi būti šiltas, gerai vėdinamas, valomas drėgnu būdu, nosinės ir rankšluosčiai vienkartiniai ar dažnai keičiami. Jei temperatūra aukštesnė nei 37 0C, kiekvieną kartą, temperatūrai pakilus vienu laipsniu, netenkama apie 400 ml skysčių, tirštėja kraujas, blogėja jo cirkuliacija, inkstų veikla. Apie tai signalizuoja pagreitėjęs pulsas, išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti ir svaigstanti galva, suglebę raumenys, bendras energijos trūkumas ir užkietėję viduriai. Dar skysčių organizmas praranda kosint. Be to, kad iš organizmo būtų pašalintas sekretuotas uždegiminis skystis – kvėpavimo takų gleivinės turi būti gerai sudrėkintos. Jei organizme nebus pakankamai vandens, nepadės net atsikosėjimą lengvinantys vaistai, liga progresuos. Todėl karščiuojančius ir kosinčius ligonius būtina girdyti vandeniu bei šiltais gėrimais. Karščiuodami nenaudokite šildančių dalykų – karštų arbatų, kompresų, neapvyniokite kaklo, neapsiklokite storomis antklodėmis, nekaitinkite kojų, nes tuomet kūno temperatūra dar kils. Išimtis – periodas, kai vargina stiprus šaltkrėtis, temperatūra dar tik kyla. Tuomet kūną reikia šildyti ir iš išorės, ir iš vidaus. Gerai padeda arbatžolių arbatos: šalavijų ar čiobrelių, paskanintos šaukšteliu medaus. Per parą karščiuojantis ligonis turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių. Nepatartina gerti kavos, nes ji alina ir taip ligos apkrautą organizmą.
Vaistingųjų augalų poveikis paprastai yra platesnis ir švelnesnis nei sintetinių medžiagų. Tai ypač svarbu gydant vaikus, vyresnius žmones, kurie yra jautriausi cheminiams vaistams. Dauguma vaistažolių labai veiksmingos dėl jose esančių veikliųjų medžiagų, o šalutinio poveikio rizika labai maža. Taip krinta temperatūra, ligonis išprakaituoja, išplaunami toksinai, atkuriamas skysčių kiekis. Nuo šiltų gėrimų sudrėksta burnos ir kvėpavimo takų gleivinė, tampa lengviau kvėpuoti pro nosį, mažiau vargina sausas kosulys.

     Jei jaučiatės blogai, liga neskuba atsitraukti, o jūs nebeturite jėgų su ja kovoti, nedelskite, kreipkitės pas savo šeimos gydytoją.

Nenorite sirgti gripu – stiprinkite imunitetą, epidemijos metu venkite žmonių susibūrimų, nepamirškite asmens higienos.

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

 

sausio 18th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (0 Comments)

kvietimas i kraujo donoru akcija sausio

    moksleivių sveikatos patikrinimas     Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kiekvienais metais renka ir analizuoja duomenis apie moksleivių sveikatos būklę. Moksleivių kasmetinių profilaktinių patikrinimų duomenys reikalingi visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, mokyklos administracijai, kūno kultūros mokytojams ir kitiems mokyklos pedagogams.
2016−2017 mokslo metais profilaktiškai sveikatą pasitikrino visi Kelmės rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Šiais mokslo metais išaugo sveikų mokinių skaičius ir pasiekė  55,9 proc. (2015 m. – 53,7 proc.). Mažiausias sveikų mokinių skaičius – dvyliktose klasėse (47,9 proc.), didžiausias − ikimokyklinio ugdymo vaikų grupėse (76,5 proc.).
2016 metais, kaip ir 2015 m., daugiausiai sveikatos sutrikimų nustatyta 5–8 klasių mokiniams. Mažiausiai sveikatos sutrikimų nustatyta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupių vaikams.
Pagrindiniai mokinių sveikatos sutrikimai išliko tie patys, kaip ir pastaruosius penkerius metus: regėjimo; jungiamojo audinio, skeleto ir raumenų sistemos ligos; kraujotakos sistemos ligos.
Regos problemos, ne pirmus metus iš eilės, užima svarbią vietą moksleivių sergamumo struktūroje. Sparčiai vystantis technologijoms ir augant gyvenimo tempui, regos sutrikimų atvejų kiekvienais metais daugėja. 2016 m. regėjimo sutrikimai sudarė 32,9 proc. (2015 m. − 29,6 proc.) visų sveikatos sutrikimų, o šių sutrikimų didžiausią dalį sudarė trumparegystė – 38,4 proc. Daugiausia regėjimo sutrikimų nustatyta 9–12 klasių mokiniams, mažiausiai − ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams.
Skeleto raumenų sutrikimai (netaisyklinga laikysena, skoliozė, kifozė, lordozė, plokščiapėdystė) sudaro 52 proc. mokinių sveikatos sutrikimų. Didžiausias šių sutrikimų skaičius tenka 5–8 klasių mokiniams, mažiausiai − ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupių vaikams.
Kraujotakos sistemos sutrikimų bei ligų nustatyta kas dešimtam mokiniui. Daugiausia šios sistemos sutrikimų diagnozuojama 1−4 klasių mokiniams, mažiausiai − priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupės vaikams.
Endokrininės sistemos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimų 2016 metais užregistruota 195 moksleiviams. Pastaraisiais metais vis labiau didėjantis suaugusiųjų nutukimas, neleidžia visuomenės sveikatos specialistams nekreipti dėmesio ir į neproporcingai padidėjusį vaikų svorį. Įvairaus amžiaus vaikai dažniau tampa pasyvesni, nejudrūs, netinkamai maitinasi, vis labiau patiria didėjantį gyvenimo tempą, įtampą, didelius krūvius mokykloje, kurie ilgainiui gali daryti įtaką endokrininių liaukų veiklą.
2016 m. dantis profilaktiškai pasitikrino 96 proc. mokinių, sveikus dantis turi tik 33 proc. mokinių.

Vaikai – tai didžiausias mūsų turtas, todėl labai svarbu prevencija

      Vaikų sveikatai ir savijautai turi reikšmės vidiniai ir išoriniai veiksniai: paveldimumas, fizinė ir socialinė aplinka, gyvenimo būdas, asmeninės nuostatos ir įpročiai. Labai svarbu, kad sveikos gyvensenos įpročiai susiformuotų vaikystėje ir mokykliniame amžiuje. Kad vaikas būtų sveikas, normaliai augtų ir vystytųsi, būtų žvalus, stiprus ir protingas, būtina sukurti palankią sveikatai aplinką, formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius. Tai nelengvas darbas, jo rezultatų greitai pamatyti neįmanoma, tačiau dirbti būtina nuolat ir kruopščiai.

Regėjimo sutrikimų prevencija

       Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų susiduria su dideliu regėjimo darbo krūviu: užsiėmimai vaikų darželyje, animacinių filmukų žiūrėjimas, žaidimai su smulkiomis detalėmis, dėlionės; mokykloje – ilgai trunkančios pamokos, namų darbai, prastas apšvietimas,  per ilgas televizijos laidų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai ir išmanieji telefonai.
Norint išvengti vaiko regos sutrikimų, labai svarbu profilaktiškai tikrinti akis. Nors mokinių rega kasmet tikrinama privalomų moksleivių sveikatos patikrinimų metu, tačiau tėveliams pastebėjus įtartinų požymių, galinčių reikšti, kad vaiko regėjimas sutrikęs, į specialistą reikėtų kreiptis nelaukiant naujų mokslo metų pradžios. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją anksčiau, jei vaikas, žiūrėdamas televizorių, stengiasi atsisėsti vis arčiau jo, būna prisimerkęs net ir be ryškios šviesos, knygutes skaito ir varto prisitraukęs prie pat akių, trina akis, skundžiasi jų nuovargiu, jei akys ašaroja, traiškanoja, nuolatos paraudusios.
Tausojant akis, itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų kuo daugiau laiko praleisti lauke. Buvimas dienos šviesoje ir žiūrėjimas į tolį ypač stiprina regėjimą ir atitolina arba padeda išvengti akių ligų. Visavertė mityba taip pat svarbi tiek bendram organizmo vystymuisi, tiek akių būklei. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų. Kol akys sveikos, niekas apie jas negalvoja, todėl svarbu nepamiršti, kad akimis reikia rūpintis visą gyvenimą ir pradėti tai kuo anksčiau – nuo vaikystės.

Laikysenos sutrikimų prevencija

       Siekiant išvengti laikysenos sutrikimų, tiek tėveliams, tiek mokytojams, rekomenduojame dar kartą atkreipti dėmesį į šias mokinių sveikatos problemas, kontroliuojant vaiko laikyseną sėdint, kuprinės nešimo būdą ir jos turinį, skatinant mokinius atlikti  mankštą, darant pertraukėles mokymosi proceso metu ne tik mokinio buvimo mokykloje metu, bet ir namuose, ruošiant namų darbus ar ilgai dirbant  kompiuteriu.

Endokrininių susirgimų prevencija

      Nors nemaža dalis endokrininių ligų yra paveldimos, tačiau endokrininius sutrikimus sąlygoja ir mūsų neatsakingas požiūris į mitybos režimą bei gyvenimo būdą. Antsvorio ir nutukimo atvejų sumažėtų, jei tėvai norėdami spręsti šią problemą, tenkintų vaikų poreikius, o ne norus. Todėl tinkamai subalansavę mitybą, reguliuodami kūno masę, palaikydami pakankamą fizinį aktyvumą, išsaugosite vaikų sveikatą ir išvengsite aibės ligų. Endokrininės sistemos harmoningai veiklai ypač pavojingi emociniai sukrėtimai bei stresas.

Atidumas sau ir savo šeimai – sveikatos ir laimės garantas

     Įpraskime patys nuolat rūpintis savo sveikata ir formuokime tokius įpročius savo vaikams. Labai svarbu daug dėmesio skirti vaikų poilsiui, ypač miegui. Poilsio metu, kai vaikai miega, jie pasiruošia rytdienai − naujos dienos krūviui.
Patiems mokiniams taip pat vertėtų pasirūpinti savo sveikata  rekomenduojame toliau tikrintis savo sveikatą, užsiimti fiziškai aktyviu laisvalaikiu, laikytis dienos režimo, nes jis turi didelę įtaką žmogaus  psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui bei valios ugdymui.

 

Lina Balčiūnienė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė

Rima Radzevičienė,   visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje

sausio 11th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra išjungti)

          vidutinė    Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.
Ilgėjanti gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) – vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių laimėjimų, kuriam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga bei padidėjusi visapusė žmonių gerovė. Tačiau jei žmogaus gyvenimas, nors ir pakankamai ilgas, yra susijęs su funkciniais apribojimais, jis nėra kokybiškas ir tokiu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados apie gyventojų bendrą sveikatos būklę.
2004−2014 m. 65 m. amžiaus Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo − 0,9, o moterų – 1,6 metais. 2014 m. abiejų lyčių VGT buvo trumpesnė už 28 ES šalių vidurkį: vyrų – 3,7, moterų – 1,9 metais.  2015 metais vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai tarp savivaldybių yra nedideli. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, išsiskiria Vilniaus m. (76,4 m.), Klaipėdos r. (76,6 m.) bei Panevėžio m. savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgiausia (76,8 m.). Šių savivaldybių reikšmės yra apie 3 proc. didesnės už šalies vidurkį, kai tuo tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 m. buvo Švenčionių r. savivaldybėje (69,1 m.). Šios savivaldybės reikšmė už bendrą šalies vidurkį yra mažesnė 7,2 procentai. Kelmės rajono savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 metais siekė – 72,54, o 2014 metais buvo 71,20, tai rodo, kad Kelmės  rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja (žr. pav.).

Parengė:  stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė

Higienos instituto SIC leidinį „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2015 metais“

Leidinį galite rasti adresu svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai –> Informaciniai leidiniai“ arba paspaudę šią nuorodą: goo.gl/0DTSI6

 

 

Sėkmės formulė saugant ir stiprinant sveikatą – DARBAS KOMANDOJE!

sausio 6th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Sėkmės formulė saugant ir stiprinant sveikatą – DARBAS KOMANDOJE! yra išjungti)

 

                proc,1 Sausio 5 dieną, Kelmės visuomenės sveikatos biure įvyko, pirmasis šiais metais, gamybinis pasitarimas.probac. Visuomenės sveikatos biure lankėsi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Kelmės skyriaus specialistai Romualda Liaudanskienė ir Tomas Molotokas. Susirinkimo metu pristatyta visuomenės sveikatos biuro ir probacijos tarnybos veikla bei funkcijos, aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės, dalintasi patirtimi, pristatyti žmonių elgesio keitimo modeliai.

Atmintinos sveikatos ir su sveikata susijusios dienos

sausio 4th, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Sveikatos kalendorius - (Komentarai įrašui Atmintinos sveikatos ir su sveikata susijusios dienos yra išjungti)
Paskutinė sausio savaitė Gimdos kaklelio vėžio

Europos prevencijos savaitė

Vasario mėnuo  Burnos vėžio profilaktikos mėnuo
Vasario 4 d. Pasaulinė kovos su vėžiu diena
 Vasario 9 d. Tarptautinė odontologų diena
Vasario 11 d. Tarptautinė ligonio diena
Vasario 15 d. Tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena
Antrasis vasario pirmadienis 2017 m. – vasario 13 d. Europos epilepsijos diena
Paskutinė vasario diena 2017 m. – vasario 28 d. Europos retųjų ligų diena
Kovo 3 d. Tarptautinė ausų ir klausos diena
Kovo 8 d. Tarptautinė moters diena
Kovo 12 d. Pasaulinė glaukomos diena
Kovo 13 d. Pasaulinė inkstų diena
Kovo 20 d. Pasaulinė burnos sveikatos diena
Kovo 20 d. Tarptautinė laimės diena
Kovo 22 d. Pasaulinė vandens diena
Kovo 24 d. Pasaulinė tuberkuliozės diena
Kovo 24 d.        Pasaulinė Dauno sindromo diena
Balandžio 2 d. Pasaulinė autizmo diena
Balandžio 7 d. Pasaulinė sveikatos diena

2017 metų tema: ,,Depresija“

Balandžio 11 d. Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga diena
Balandžio 18 d. Europos pacientų teisių diena
Balandžio 24 d. DNR diena
Paskutinė balandžio savaitė 2017 m. balandžio 24–30 d. Europos imunizacijos savaitė Pasaulinė imunizacijos savaitė
Balandžio 25 d. Pasaulinė maliarijos diena
Paskutinis balandžio trečiadienis 2017 m. – balandžio 26 d. Tarptautinė triukšmo supratimo diena
Paskutinis balandžio sekmadienis 2017 m. – balandžio 30 d. Tarptautinė gyvybės diena
Balandžio 27 d. Medicinos darbuotojų diena
Balandžio 28 d. Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena
Balandžio 29 d. Tarptautinė imunologijos diena
Pirmasis gegužės antradienis 2017 m. – gegužės 2 d. Pasaulinė euromelanomos diena
Pirmasis gegužės antradienis 2015 m. – gegužės 3 d. Pasaulinė astmos diena
Gegužės 1 d. Tarptautinė darbo diena
Gegužės mėnuo visas  Mėnuo prieš rūkymą
Gegužės 5 d. Pasaulinė rankų higienos diena 
Gegužės 5 d. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena
Gegužės 7 d. Europos širdies nepakankamumo diena
Gegužės 9 d. Europos diena
Gegužės 10 d. Judėjimo sveikatos labui diena
Gegužės 10 d. Pasaulinė raudonosios vilkligės diena 
Gegužės 11 d.  Jungtinių Tautų Saugaus eismo dekada (2011–2020 m.)
Gegužės 12 d. Tarptautinė slaugytojo diena
Gegužės 15 d. Tarptautinė šeimos diena
Gegužės 17 d. Pasaulinė hipertenzijos diena
Gegužės 19 d. Pasaulinė hepatito C diena
Gegužės trečiasis sekmadienis 2017 m. – gegužės 21 d. Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena
Gegužės 28 d. Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena
Gegužės paskutinis trečiadienis 2016 m. – gegužės 31 d. Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena
Gegužės 31 d. Pasaulinė diena be tabako
Birželio 1 d. Tarptautinė vaikų gynimo diena
Birželio 1 d. Tarptautinė tėvų diena
 Birželio 5 d.  Pasaulinė aplinkos diena
Birželio 14 d. Pasaulinė kraujo donorų diena
Birželio 26 d. Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena
Liepos 28 d. Pasaulinė hepatito diena
Rugpjūčio 1–7 d. Pasaulinė kūdikių maitinimo krūtimi (žindymo) savaitė
Rugpjūčio 12 d. Tarptautinė jaunimo diena
Rugpjūčio 19 d. Pasaulinė humanitarinės pagalbos diena
Rugsėjo 1 d. Lietuvos psichiatrai siūlo minėti kaip

,,Dieną be alkoholio“

Rugsėjo 10 d. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Rugsėjo 15 d. Pasaulinė limfomos diena
Rugsėjo 15 d. Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena
Rugsėjo 21 d. Tarptautinė Alzheimerio ligos diena
Rugsėjo 22 d. Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena
Rugsėjo paskutinis sekmadienis

2017 m. – rugsėjo 24 d.

Pasaulinė širdies diena
Rugsėjo 26 d.  Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena
Rugsėjo 28 d. Pasaulinė kovos su pasiutlige diena
Spalio mėnuo Supratimo apie krūties vėžį mėnuo
Spalio 1 d. Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena
Spalio 1 d. Tarptautinė hepatito diena
Spalio 1 d. Europos depresijos diena
Spalio 8 d. Tarptautinė hospisų ir paliatyviosios pagalbos diena
Spalio 10 d. Pasaulinė psichikos sveikatos diena
Spalio 12 d. Pasaulinė artrito diena
Antrasis spalio ketvirtadienis 2017 m. – spalio 12 d. Pasaulinė regėjimo diena
Antras spalio šeštadienis 2017 m. – spalio 14 d. Tarptautinė organų donorystės diena Europos organų transplantacijos diena
Spalio 15 d.  Krūtų sveikatos diena
Spalio 16 d. Tarptautinė maisto diena
Spalio 16 d. Pasaulinė stuburo diena
Spalio 20 d. Tarptautinė osteoporozės diena
Spalio 22 d. Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena
Spalio 24 d. Jungtinių Tautų dieną
Spalio 29 d. Pasaulinė žvynelinės diena
Spalio 31 d.  Pasaulinė miestų diena
Spalio pabaigoje (dienos tikslinamos) Supratimo apie gripą kampanija
Lapkričio 8 d. Europos sveikos mitybos diena
Lapkričio 12 d. Pasaulinė plaučių uždegimo diena
Lapkričio 13–18 d. Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė
Lapkričio 14 d. Pasaulinė diabeto diena
Lapkričio 16 d. Pasaulinė kelių eismo nelaimių aukų atminimo diena
Lapkričio 17 d. Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena
Trečiasis lapkričio ketvirtadienis 2016 m. – lapkričio 17 d. Tarptautinė nerūkymo diena
Lapkričio 13–18 d.

Lapkričio 18 d.

Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė

Europos supratimo apie antibiotikus diena

Lapkričio 18 d. Pasaulinė eismo nelaimių aukų atminimo diena
Trečiasis lapkričio trečiadienis 2017 m. – lapkričio 19 d. Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena
Lapkričio 25 d. Pasaulinė kovos su prievarta prieš moteris diena
Gruodžio 1 d. Pasaulinė AIDS diena
Gruodžio 3 d. Pasaulinė neįgaliųjų žmonių diena
Gruodžio 10 d. Žmogaus teisių diena

 

sausio 2nd, 2017 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

Joga 2017

VYKO MOKYMAI

gruodžio 19th, 2016 | Posted by Rima Radzevičienė in Prevencinės programos - (Komentarai įrašui VYKO MOKYMAI yra išjungti)

         mok.Kelmės rajono savižudybių prevencijos darbo grupė, įgyvendindama Kelmės rajono savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių planą 2016–2017 metams,   gruodžio 12-15 dienomis organizavo mokymus, skirtus suteikti specialistams reikalingų žinių, padedančių atpažinti savižudybės riziką.
mok. payu;ius Gruodžio 15 d. Visuomenės sveikatos biure Vilniaus universiteto dėstytojas, psichologas Paulius Skruibis vedė mokymus medikų bendruomenei. Be emocinės, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos užtikrinimo, buvo siekiama tobulinti sveikatos apsaugos specialistų gebėjimus atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai į ją reaguoti.

mok. jurgitaKelmės visuomenės sveikatos biuro informacija.

lapkričio 23rd, 2016 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui yra išjungti)

hosp.

Europos supratimo apie antibiotikus diena

lapkričio 21st, 2016 | Posted by Rima Radzevičienė in Aktuali informacija - (Komentarai įrašui Europos supratimo apie antibiotikus diena yra išjungti)

2016 m. lapkričio 18 d. Europoje ir Lietuvoje jau devintą kartą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę, kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais. Iniciatyvą palaiko Pasaulio sveikatos organizacija, kuri paskelbė š.m. lapkričio 14─20 d. Pasauline supratimo apie antibiotikus savaite. Šių metų Europos supratimo apie antibiotikus diena orientuota į sveikatos priežiūros specialistus, jų vaidmenį didinant supratimą apie atsparumą antibiotikams ir antibiotikų efektyvumo išsaugojimą.
Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas ir paplitimas, ypač atsparių rezerviniams antibiotikams, yra didelė visuomenės sveikatos problema, grėsmė pacientų saugumui bei didelė ekonominė našta Europoje ir visame pasaulyje.
Didėjantis atsparumas rezerviniams antibiotikams reiškia, kad grėsmė neturėti efektyvių antibiotikų labai reali – plintančios infekcijos bei nedideli sužalojimai vėl gali tapti mirtini. Kasmet pasaulyje nustatomi 480 tūkstančių antibiotikams atsparios tuberkuliozės atvejų. Be to, ši problema kelia didelį pavojų operacijoms ir organų transplantacijoms, kurias atlikti be efektyvių antibiotikų gali tapti neįmanoma.  Naujų antibiotikų nesukuriama ir nežinoma, kada tai pavyks padaryti, todėl būtina stabdyti atsparių bakterijų plitimą. Pasauliui reikia skubiai keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą bei vartojimą.Net jei bus atrasta naujų vaistų, be elgsenos ir požiūrio pokyčių, atsparumas antibiotikams išliks viena iš didžiausių grėsmių. Taigi labai svarbu vartoti tik gydytojo paskirtus antibiotikus, nelaikyti šių vaistų likučių namuose, pabaigti visą gydymo kursą.
Pagal antimikrobinių vaistų suvartojimo situaciją, lyginant su kitomis ES šalimis, antimikrobinių preparatų suvartojimas Lietuvoje artimas Europos vidurkiui. Nuo 2009 m. antimikrobinių preparatų suvartojimas yra stabilus, tačiau ženkliai skiriasi situacija ambulatorinėje ir stacionarinėje grandyje: ambulatorinėje grandyje antimikrobinių vaistų suvartojimas nedidelis, mažesnis už ES vidurkį, stacionarinėje grandyje – vienas didžiausių ES.
Visuomenės žinios apie antibiotikus gerėja, bet nėra pakankamos. Naujausio Eurobarometro tyrimo duomenims (Eurobarometer 445 Antimicrobial Resistance, 2016) Lietuvoje tik 34 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai nenaikina virusų, 46 proc. žino, kad antibiotikai neefektyvūs prieš peršalimą ir gripą. Visuomenei trūksta tinkamų antibiotikų vartojimo įpročių – 24 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad galima nutraukti antibiotikų kursą, kai pasijaučiama geriau. Tyrimo duomenimis patikimiausias informacijos apie antibiotikus šaltinis gyventojams yra gydytojas.

Parengta remiantis ECDC, PSO ir HI informacija.

Daugiau informacijos Jums gali suteikti Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus specialistai, tel. 85 2629055 arba el. paštu: antibiotikai@hi.lt