ILGO GYVENIMO PASLAPTYS: SVEIKA GYVENSENA, TYRAS ORAS, SAIKAS, BLAIVUMAS IR RAMUS GYVENIMAS
Header

gilius2016 metų rugpjūčio 16 dieną atlikti planiniai įteisintų Kelmės rajono maudyklų vandens kokybės tyrimai. Pagal tyrimų rezultatus visų maudyklų vanduo atitinka higienos normos reikalavimus, maudytis galima, nors vandens temperatūra nėra aukšta.

 Visą maudymosi sezoną vanduo buvo tiriamas kas 2 savaites. Pirmą kartą vanduo ištiriamas prieš maudymosi sezoną (2016 m.- gegužės 25 d.), paskutinį kartą bus tiriamas rugsėjo 1 d.

Viso maudymosi sezono metu tik 1 kartą buvo nustatyta trumpalaikė tarša,  t. y. rugpjūčio 2 d. maudyklos vandenyje buvo nustatytas per didelis kiekis žarninių enterokokų.

Jų 100 mililitrų vandens  negali būti daugiau nei 100 ksv (kolonijas sudarančių vienetų skaičius).  Buvo nustatyta 120 ksv/100 ml., po pakartotinio tyrimo rugpjūčio 8 d.  tik 8 ksv/100 ml.

Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

             Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šių metų  rugpjūčio 2 dieną atlikti įteisintų Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje esančių maudyklų vandens tyrimai.

saukenai.1          Lietuvos Higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų neatitiko: Šaukėnų seniūnijos Šaukėnų tvenkinio maudyklos vanduo. Šios maudyklos vandenyje   žarninių enterokokų kiekis viršija leistiną normą, todėl gyventojams nerekomenduojama maudytis, kol nebus pakartotinių tyrimų rezultatų. Pakartotiniams tyrimams vanduo  paimtas pirmadienį, t. y. rugpjūčio 8 dieną. Apie gautus tyrimų rezultatus iškart informuosime.
Kitose įteisintose Kelmės rajono savivaldybės maudyklose: Giliaus, Gauštvinio, Bridvaišio ežerų, Kražantės upės užtvankoje ir Girnikų kaimo tvenkinyje vandens tyrimai atitinka higienos normos reikalavimus, maudytis galima, tačiau neužmirškite vandenyje tykančių pavojų ir maudykitės atsargiai. Užterštame vandenyje padidėja rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis, ypač mažamečiams vaikams, kurie imlesni įvairioms bakterijoms.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad informacija apie maudyklų vandens kokybę per visą maudymosi sezoną yra  skelbiama Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro svetainėje vsb.kelme.lt ir Savivaldybės interneto svetainės www.kelme.lt.

Lina Balčiūnienė
Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

 

 

rugpjūčio 8th, 2016 | Posted by Rima Radzevičienė in Prevencinės programos - (0 Comments)

file-page1Kraujo donoru akcija puslapiui

moksleivių sveikatos patikrinimas             Kiekvienais naujais mokslo metais, iki rugsėjo 15 dienos mokiniai ir darželinukai privalo pateikti pažymą mokymo įstaigoms apie savo sveikatos būklę.
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo.  Tėveliai ruošdami vaikus mokyklai turėtų nepamiršti pasirūpinti ir savo vaikų sveikata.  Mokykloms ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms  rugsėjo pirmosiomis dienomis tiesiog būtina turėti informaciją apie mokinių sveikatą, nes prasidėjus naujiems mokslo metams bus neaišku, kokią kūno kultūros grupę vaikas gali lankyti: pagrindinę, parengiamąją ar specialiąją; ar vaikui ne per sunkus įprastas krūvis, ar jis per kūno kultūros pamokas gali daryti visus pratimus, ar jūsų vaikui reikia tausojančio maitinimo, koks jo regėjimas, laikysena, polinkis alergijai ir kt.
Norėtųsi priminti nepaneigiamą tiesą, jog ligų profilaktika reikalauja žymiai mažiau tiek finansinių, tiek psichologinių, tiek fizinių kaštų nei ligų gydymas ir reabilitacija. Tėvams atrodo, jog profilaktinių sveikatos tikrinimų metu matuojant ūgį, sveriant, tikrinant vaiko regą ir atliekant pagrindinius kraujo ir šlapimo tyrimus, neįmanoma tinkamai įvertinti vaiko sveikatos būklės, norisi patikslinti, kad būtent tokių reguliarių apžiūrų metu galima nesunkiai pastebėti pirmuosius laikysenos, regos, medžiagų apykaitos sutrikimus. Šeimos gydytojas, pastebėjęs pirmuosius pakitimus, visada nukreips vaiką gydytojų specialistų konsultacijai.
Profilaktiniai tikrinimai ne tik padės laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet suteiks puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo principus.
Kasmetinis privalomas profilaktinis vaikų sveikatos tikrinimas – tai papildomas rūpestis tėvams, nes vaikas turi būti lydimas vieno iš tėvų. Be tėvų sutikimo vaiko sveikatos tikrinti negalima. Už rekomendacijų, kurias nurodo vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą švietimo įstaigoje. Sėkmė, saugojant vaikų sveiką, galima tik dirbant komandoje – klasės auklėtojui, kūno kultūros mokytojui, socialiniam pedagogui, mokyklos sveikatos priežiūros specialistui, šeimos gydytojui ir tėvams.

 Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

liepos 18th, 2016 | Posted by Rima Radzevičienė in Prevencinės programos - (0 Comments)

atsisiųstiJau labai greit per mokyklas nuvilnys brandos atestatų teikimo šventės. Vieni moksleiviai įgiję brandos atestatus  studijuos Lietuvoje, kiti išvyks studijuoti į užsienį arba pradės dirbti,    labai svarbu žinoti, kokias kiekvienas moksleivis ir studentas  turi teises ir kokias pareigas.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai bei  studijuojantieji Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Visi moksleiviai iki 18 metų yra draudžiami  kaip asmenys iki 18 metų. Aštuoniolikmečiai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams, t.y. nuo einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. iki kitų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

Studentų draustumo galiojimo terminas yra nustatomas vieneriems mokslo metams, t. y. nuo einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. iki kitų mokslo metų rugpjūčio 31 d. Asmenims, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo  biudžeto, suteikiamas dar vienas mėnuo draustumo po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti nustatyto dydžio įmokas. Vadinasi, baigę bendrojo lavinimo mokyklą,  bakalauro ar magistro diplomus įgiję studentai tebėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu  iki tų metų rugpjūčio 31 d., o paslaugas gali gauti iki rugsėjo 30 d. (papildomas mėnesis).

Baigusieji studijas ir nevykdantieji darbinės veiklos nuo rugsėjo mėnesio draustis privalomuoju sveikatos draudimu turi individualiai ir privalo kas mėnesį mokėti sveikatos draudimo įmokas.

Reikėtų įsidėmėti, kad moksleivis ar studentas, laikinai būdamas bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje, turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, jei jis pateikia tos šalies valstybinei gydymo įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelę. Ši kortelė išduodama tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir galioja vienerius mokslo metus. Dėl jos išdavimo reikia kreiptis į teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistus. Prašymą kortelei gauti galima užpildyti ir interneto svetainėje (pildant prašymą internete, būtina pasirinkti Lietuvos miestą, kuriame planuojate atsiimti kortelę).

Studentai, nuolat gyvenantys Lietuvoje (nedeklaravę išvykimo iš LT) ir studijuojantys Europos sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, norėdami gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, teritorinei ligonių kasai turi pateikti:

  • Prašymą išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę,
  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasas arba ATK kortelė),
  • Akademinę pažymą, kuriai pildyti turi būti naudojamas firminis aukštosios mokyklos blankas ir kurioje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, skyrius, kuriame studentas mokosi (dieninis), studijų programos laipsnis ir studijų laikotarpis.
  • Akademinė pažyma turi būti pateikiama kartu su vertimų biuro atliktu vertimu į lietuvių kalbą.

Lina Balčiūnienė

Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

 

Kudikiu maitinimas rugpjucio 12 d skelbimas

        rūkymo 1 Šio mėnesio minėjimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog tabakas yra sveikatą alinantis ir lėtines neinfekcines ligas, tokias kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligas, sukeliantis produktas.
rūkymo 2Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje visą mėnesį buvo vykdoma rūkymo prevencija. Pamokų ir pertraukų metu buvo stebima, kad nebūtų rūkoma mokyklos teritorijoje. Taip pat iškabinti ženklai primenantys apie tai, jog mokyklos teritorijoje rūkyti draudžiama. Vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo judriosiose estafetėse ,,Cigaretė man ne draugė“, kuriose priminta apie judėjimo svarbą ir rūkymo žalą organizmui.
Akcijos metu mokyklos teritorijoje rūkančių tabaką nepastebėta, tačiau išsiaiškinti elektroninių cigarečių rūkymo atvejai, ir jų plitimas mokinių tarpe. Stebėjimus ir kitas veiklas gimnazijoje vykdė pagalbos mokiniui specialistai.
Pasaulio sveikatos organizacija rūkymą vertina kaip labiausiai paplitusią priklausomybės ligą, nuo kurios kasmet miršta apie 6 mln. pasaulio gyventojų. Remiantis tyrėjų iš Bristolio universiteto skaičiavimais, viena cigaretė sutrumpina Jūsų gyvenimą net 11 minučių! Metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo rūkymo sukeliamų ligų.

           Reguliariai rūkantis žmogus laikomas, kuris į dieną surūko bent vieną cigaretę. Mesti rūkyti labai sunku, tačiau bendromis jėgomis tai padaryti įmanoma.

           Nerūkymas – svarbiausia ir pigiausiai kainuojanti sveikatos išsaugojimo priemonė

            rūkymo 3 .

Sveikatos priežiūros specialistė Živilė Rukienė

erke[1]   10 populiariausių mitų apie erkes ir jų ištraukimo metodus.

1. Erkių reikia saugotis tik miškuose Manyti, jog erkės gali įsisiurbti tik miškuose ar gūdžiose giriose – klaidinga. Lietuvoje (o taip pat ir kitose Baltijos šalyse) erkių galima prisirinkti savo gyvenamoje aplinkoje ar šalia jos – parkuose, nuosavų namų kiemuose, šalia daugiabučių ar gyvenamųjų namų esančiuose žaliuosiuose plotuose, vaikų darželių žaidimų aikštelėse, kolektyviniuose soduose bei sodybose.
2. Erkės atgyja tik vėlyvą pavasarį Iš žiemos miego erkės pabunda tuomet, kai temperatūra pasiekia 0º C. Dažniausiai tokią temperatūrą Lietuvoje galime justi jau kovo pabaigoje, nors gamtos lapija, skelbianti pavasarį, vis dar nėra sužaliavusi. Taip pat svarbu pastebėti, jog aktyvusis erkių periodas tęsiasi iki pat lapkričio vidurio, kai aplinkos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -7º C. Tačiau, ULAC duomenimis, yra užfiksuotas atvejis, kai įsisiurbusią erkę klaipėdietis aptiko net gruodžio mėnesį.
3. Skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo Tokie spėjimai – iš piršto laužti. Skiepai nuo erkinio encefalito – kol kas pati patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo erkių pernešamo viruso. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.
4. Persirgus Laimo liga įgyjamas imunitetas Laimo liga yra gydoma antibiotikais, tačiau ja persirgus imunitetas nesusiformuoja ir ja galima vėl susirgti.
5. Erkinis encefalitas visiškai išgydomas Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, pvz., antibiotikais šios ligos pagydyti neįmanoma. Efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo šios ligos – skiepai.
6. Greitai ištraukę erkę, erkiniu encefalitu nesusirgsime Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui tučtuojau, kai tik erkė įsisiurbia, todėl ankstyvas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo. Po kontakto virusas iškart patenka į odą. Tačiau operatyviai ištraukę erkę galime apsisaugoti nuo erkių pernešamos Laimo ligos.
7. Erkę reikia „uždusinti“ aliejumi ar riebalais Šis patarimas – blogiausia, ką galite išgirsti. Jokiu būdų negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, sviestu, alkoholiu, žibalu ar kitokiais tepalais, tikintis, kad ji uždus, ir bus lengviau ją pašalinti. Tokios liaudies priemonės tik dar labiau pablogina situaciją – erkė pradeda gausiau gaminti seilių ir vemti, tokiu būdu paskleisdama daugiau infekcijos sukėlėjų, taip pat ir bakterijų, kurios migruoja iš erkės žarnyno kartu su jo turiniu į aukos kraujotaką.
8. Erkę reikia skubiai vežti tyrimams. Jei ji – užkrėsta, galima iš karto profilaktiškai skirti antibiotikus. Ištrauktos erkės vežti į laboratoriją nereikia. Jeigu erkė ir buvo ligų pernešėja, dar nereiškia, kad jūs būtinai būsite užsikrėtę erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo near.
9. Erkę reikia išsukti kaip sriegį Tai – dar vienas populiarus mitas, kuris teigia, jog erkę reikia traukti prieš arba pagal laikrodžio rodyklę. Neturint specialaus įrankio – šis patarimas tik pakenks. Erkę reikia suimti kaip įmanoma arčiau odos paviršiaus ir palengva atidžiai traukti tiesiai į viršų. Traukiant erkę svarbu suimti ją nenaudojant per didelės jėgos tam, kad pavyktų ją ištraukti nepažeistą. Per daug sukiojant ir spaudžiant gali plyšti erkės žarnynas ir visas jo turinys patekti į žmogaus kraują, o būtent žarnyne gali tūnoti Laimo ligą sukeliančios bakterijos.
10. Neatsargiai traukiant erkę, mūsų kūne pasiliks jos galva Pirmiausia, ką būtina žinoti, – erkės neturi galvos kaip mes ją linkę įsivaizduoti, o veikiau tik mažytę burną, kuri yra sujungta su likusiu erkės kūnu. Į erkės „galvą“ pažvelgus per mikroskopą matomos vadinamosios burnos dalys: 2 į pjūklus panašios priekinės galūnės (cheliceros), kurios supa ilgą dantytą kardą primenantį straubliuką (hipostomą).Į odą įsiskverbia tik erkės straubliukas, kurį danteliai tvirtai stabilizuoja. Taigi, traukiant erkę, odoje gali likti tik mažytis jos straubliukas, o tai darant neteisingai – ir nulūžusios likusios burnos dalys. Visgi susidariusi duobelė odos paviršiuje gali sukurti įspūdį, jog ten giliai panirusi yra erkės galva.

Parengė Visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

Informacijos šaltiniai: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai; http://www.vlmedicina.lt/; http://www.sosdiagnostika.lt/news/92/124/Laimo-liga—faktai-ir-mitai

1__9139270e3bdf9[1] Niekada nebūkite tikri, kad paplūdimio vanduo yra švarus, kol nepadaryti tyrimai. Vanduo gali būti užterštas nematomais, įvairias ligas sukeliančiais mikroorganizmais, todėl saugiausia maudytis tuose telkiniuose, kuriuose vykdoma vandens kokybės stebėsena, o maudyklų teritorija gerai prižiūrima.
Prieš maudymosi sezoną, kuris pagal gamtines sąlygas prasideda nuo birželio 1 dienos ir baigiasi rugsėjo 15 dieną, atlikti mikrobiolginiai vandens tyrimai. Galime džiaugtis maudyklų vandens tyrimų rezultatais, maudytis galima visose įteisintose Kelmės rajono maudyklose: Kražantės upės užtvankoje, Giliaus, Bridvaišio, Gauštvinio ežeruose, Užvenčio sen. Girnikų kaimo bei Šaukėnų tvenkiniuose, tačiau vandens temperatūra siekia vos 17 laipsnių.
Rajono maudyklų vandens kokybės stebėjimo programa bus vykdoma iki rugsėjo 15 dienos. Jei vanduo neatitiks higienos reikalavimų, gyventojus informuosime. Informacija apie Kelmės rajono įteisintų maudyklų vandens kokybę gyventojams ir poilsiautojams teikiama tel. (8 427) 52239, skelbiama interneto svetainėse www.kelme.lt   www.vsb.kelme.lt

Seniūnijos Vandens telkinys Mėginio paėmimo data Žarniniai enterokokai (ksv/100m) Žarninės lazdelės

(ksv/100m)

Nuolaužos, plūduriuojančios medžiagos, dervų likučiai, stiklas, plastikas guma Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu, 0C
Norma 100 Norma 1000 Neturi būti
Kelmės sen.  

 

 

 

Kražantės upės užtvanka

 

2016.05.25 8 30 Nėra +17
2016.06.07 22 380 Nėra +16
2016.06.21  55  190  Nėra  +19
2016.07.05  9  72  Nėra  +17
2016.07.19  34 26 Nėra  +16
2016.08.02  68 380  Nėra  +18
2016.08.16  74 160 Nėra +15
2016.09.01        
Šaukėnų sen.  

 

 

 

Šaukėnų tvenkinys

 

 

 

2016.05.25 4 140 Nėra +17
2016.06.07 0 6 Nėra +16
2016.06.21  7 15 Nėra  +19
2016.07.05  5 41 Nėra +17
2016.07.19  4 6 Nėra +16
2016.08.02

2016.08.08

 120

8

 0

12

 Nėra

Nėra

 +18

+16

2016.08.16  <4 12 Nėra +15
2016.09.01        
Užvenčio sen.  

 

 

Girnikų k. tvenkinys

 

 

 

2016.05.25 0 12 Nėra +17
2016.06.07 34 0 Nėra +16
2016.06.21  <4  6 Nėra +19
2016.07.05  0 22 Nėra  +17
2016.07.19  <4 4 Nėra +16
2016.08.02  28 70 Nėra  +18
2016.08.16  <4 12 Nėra +15
2016.09.01        
Tytuvėnų  apyl. Sen.

 

 

Giliaus ežeras

 

 

 

 

 

 

2016.05.25 <4 <4 Nėra +17
2016.06.07 16 0 Nėra 17
2016.06.21 21   77  Nėra  +19
2016.07.05  9 53 Nėra +17
2016.07.19  12 4 Nėra +16
2016.08.02  49 130 Nėra +18
2016.08.16  14 9 Nėra +15
2016.09.01      
Tytuvėnų sen.  

 

 

 

 

Bridvaišio ežeras

 

 

2016.05.25 0 0 Nėra +17
2016.06.07 18 28 Nėra +17
2016.06.21 25 230 Nėra +19
2016.07.05  9 84 Nėra +17
2016.07.19  4 18 Nėra +16
2016.08.02  99 850 Nėra +18
2016.08.16  61 18 Nėra +15
2016.09.01        
Tytuvėnų apyl.sen.  

 

 

Gauštvinio ežeras

 

 

 

 

2016.05.25 0 0 Nėra +17
2016.06.07 <4 4 Nėra +17
2016.06.21  15 13 Nėra +19
2016.07.05  27 350 Nėra +17
2016.07.19  0 6 Nėra +16
2016.08.02  85 160 Nėra +18
2016.08.16  49 170 Nėra +15
2016.09.01        

KRAŽANTĖS TVENKINIO MAUDYKLOS VANDENS CHARAKTERISTIKA

BRIDVAIŠIO EŽERO MAUDYKLOS VANDENS CHARAKTERISTIKA

GAUŠTVINIO EŽERO MAUDYKLOS VANDENS CHARAKTERISTIKA

GILIAUS EŽERO MAUDYKLOS VANDENS CHARAKTERISTIKA

UŽVENČIO TVENKINIO MAUDYKLOS VANDENS CHARAKTERISTIKA

ŠAUKĖNŲ TVENKINIO MAUDYKLOS VANDENS CHARAKTERISTIKA